Nuotykių ieškotojai, turintys skonio pojūtį, drąsos bei verslo gyslelę, ir dar – jiems sekasi.
Taip galėčiau apibūdinti du jaunus lietuvius, neseniai įsikūrusius pietiniame Ispanijos regione Andalūzijoje.
Ir ne bet kur, o privačiame Sotograndės miestelyje, garsėjančiame prabangiu nekilnojamuoju turtu ir aukščiausios klasės laisvalaikio leidimo galimybėmis.
Visoje Kosta del Solio pakrantėje po krizės būstų kainos smarkiai nusirito, o Sotograndėje pakilo.
Aplink šį ispanų kilmės amerikiečio valdomą miestelį yra išsidėstę milžiniški golfo laukai, įsikūrę polo ir teniso klubai, uoste švartuojasi prabangios jachtos, vyksta regatos, o vos pusšimtis kilometrų nuo čia vilioja Europos vėjų sostine ir jėgos aitvarų mėgėjų rojumi vadinama Tarifa.
Kokybę vertinantys Rokas ir Mindaugas nusprendė sudrebinti turtingos Sotograndės bendruomenės gyvenimą.
„Nebijau to sakyti, bet kol kas mums sekasi. Kai darai ką nors tuo tikėdamas, tai ir padarai. Mus čia visi šiltai priėmė ir jau kurį laiką ragino pradėti pagaliau dirbti, o mes baro atidarymą turėjome atidėti tik dėl ispaniškų biurokratinių dalykų“, – pasakojo R.Jarašūnas, kurį draugai vadina tiesiog broliu Roku.
Su juo pasišnekučiuoti susitikome Sotograndės uoste, kol jo bičiulis Mindaugas rinko paskutinius parašus ir dėliojo akcentus prieš atidarant jųdviejų barą.
Šis verslas lietuviams – ne naujiena. Vos prieš metus jie Vilniuje įkūrė kavos namus „Strange Love“.
M.Ryškus – pripažintas Lietuvos barista, tarptautinių kavos čempionatų teisėjas, o R.Jarašūnas – maisto bei vyno žinovas, aštuonerius metus dirbęs šeimos krovinių pervežimo versle.
Be to, abu Harvardo universitete yra baigę nuotolinius kursus apie šiuolaikinio mokslo taikymą gaminant maistą. Kartu su Roko broliu profesionaliu someljė Petru Jarašūnu (28 m.) jie yra įkūrę interneto žurnalą organoleptikai.lt, kuriame dalijasi savo kulinarinių kelionių įspūdžiais ir gurmaniškais atradimais.
„Mes visuomet buvome profesionalūs barų klientai“, – nusijuokė Rokas ir ėmė pasakoti, kaip čia atsidūrė. Tiesa, prie R.Jarašūno ir M.Ryškaus prisidėjo dar du lietuviai.
„Strange Love“ dirbęs Vytautas Zailskas ir Paulius Glošatas, kuris dėl šio projekto metė vadovaujamą darbą viename Berlyno kazino ir praėjusią savaitę persikėlė į Sotograndę.
Prieš gerus metus Rokas ir Mindaugas su draugais plaukiojo jachta aplink Gibraltarą. Sustojo Sotograndėje, bet tuomet dar nenutuokė, kad čia ateityje apsigyvens.
Jie kaip tik ruošėsi atidaryti „Strange Love“ ir buvo sau pasakę, kad po penkerių metų kurs ką nors panašaus ne Lietuvoje, o prie jūros po palmėmis.
„Netikėtai buvome supažindinti su Sotograndės uosto direktore. Išgirdusi, kad mudu su Mindaugu nusprendėme atidaryti šiuose kraštuose barą, ėmė mus įkalbinėti kurti jį čia.
Tuo metu vyko sportinių laivų čempionatas. Usto vadovė mus pakvietė kartu plaukti jachta stebėti regatos, pažindino su miesto valdžia bei paskui visą dieną vežiojo po patį miestą bei apylinkes.
Buvo kažkas neįtikėtino! Ir visi su mumis norėjo susipažinti“, – šie prisiminimai įstrigo R.Jarašūnui.
Praėjus pusmečiui po „Strange Love“ atidarymo jie pardavė Vilniuje savo dalis ir nelaukdami tų penkerių metų ėmė svarstyti su Mindaugu važiuoti ten, kur šilta, bet nelabai toli Lietuvos, kad bet kada juos galėtų aplankyti artimieji ir draugai.
Abiejų širdys traukė į Ispanijos Kosta del Solio pakrantę, kur 320 dienų per metus šviečia saulė. Tad kovo 8 dieną jie susikrovė lagaminus ir automobiliu išvyko Pietų Europos link.
„Pradžia buvo sunki. Nors prieš tai patyrinėjome rinką ir jau turėjome patirties, atvykę nežinojome, nuo ko pradėti.
Dėl patalpų aš buvau susitikęs su libaniečiu ginklų magnatu, kuris į pokalbį su manimi atėjo lydimas apsaugos.
Jam priklauso keletas viešbučių. Vienas jų – šalia Marbeljos, Puerto Banuse, – čia esančiomis patalpomis aš domėjausi.
Bet pasiūlyta nuomos kaina pasirodė ženkliai per didelė. Ryšys su juo taip ir neužsimezgė, bet patirtis buvo įdomi“, – nuotykiais dalijosi Rokas.
Vis dėlto galutinę baro vietą lėmė sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės.
Lengvai pažintis mezgantys lietuviai greitai įsiliejo į Sotograndės bendruomenę ir netrukus nutarė barą kurti uoste esančio viešbučio pirmame aukšte, kur anksčiau buvo prabangus šampano klubas.
„Savo idėją turėjome pristatyti viešbučio tinklo vadovams. Vykome į Madridą, surengėme pristatymą. Jiems viskas tiko ir jie ėmė mus raginti kuo greičiau pradėti.
Sakė: mums reikia jūsų, kad pritrauktumėte daugiau žmonių į Sotograndę, užtikrintumėte klientų skaičių. Mat viešbutis visiškai užimtas 8 sezono mėnesius, tad dar 4 lieka atostogoms“, – nusišypsojo R.Jarašūnas.
Sotograndėje yra labai saugu. Šį miestelį prižiūri ta pati saugos tarnyba, kuri saugo karališkąją Ispanijos šeimą. Sotograndėje namą turi buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas ir keletas kitų įžymybių.
Ispanijoje sakoma – jei gyveni Sotograndėje, tai viskas gerai.
Ir pradžių bičiuliai ieškojo vietos, kur galėtų gaminti ir skrudinti kavą. Mat Mindaugas yra aukšto lygio kavos skrudinimo specialistas, o Andalūzijoje, pasak Roko, nėra nė vienos vietos, kur būtų verdama ir parduodama geros kokybės kava.
„Norėjome ispanus vaišinti geriausia kava, bet būtų reikėję dar tris mėnesius laukti, kol bus pagaminta kavos pupelių skrudinimo mašina.
O dar tiek laiko nedirbti ir negauti jokių pajamų turint išlaidų mums būtų buvusi kančia. Tad jau turėdami patalpas kol kas kavos skrudinimo idėją nustūmėme į antrąjį planą ir nutarėme įgyvendinti kitą sumanymą. Mindaugas maišys kokteilius ir įspūdingu LaMarzocco aparatu gamins išskirtinę kavą iš Barselonoje skrudinamų pupelių, o aš būsiu virtuvės vadovas – darysiu žlėgtainius (tartare) ir sevičes“, – pasakojo Rokas.
Žlėgtainis – žalios mėsos užkandis, o sevičė (ceviche) – iš Lotynų Amerikos kilęs patiekalas iš šviežios žuvies, marinuotos citrinų arba žaliųjų citrinų sultyse.
Tokią baro koncepciją bičiuliai sumanė per vieną naktį, sugalvojo pavadinimą, o rytą jį užregistravo – „Single Handed Club“.
Ką tai reiškia? „Single handed“ yra tarptautinis buriavimo terminas, kai plauki jachta ir ją valdai vienas.
„Toks plaukimo būdas tarsi atspindi mūsų istoriją, mat šį kartą mes viską darome be jokių investuotojų – su Mindaugu dviese iš savo lėšų ir turime artimųjų palaikymą.
Dabar visus sprendimus galime priimti patys. Tiesa nevengiame dėl kai kurių pasikonsultuoti ir su draugais, įvairių sričių specialistais.
Be to, mes taip pat buriuojame ir labai mėgstame laivus“, – paaiškino R.Jarašūnas.
Grįžkime prie maisto. Kadangi šilto klimato šalyse dažnai nesinori karštųjų patiekalų, lietuviai nusprendė gaminti šaltą maistą.
„Žinau, žali produktai – rizikinga. Bet tai beprotiškai skanu! Net atsisiunčiau specialų matuoklį.
Kiekvienoje citrinoje rūgšties kiekis skiriasi – matydamas skaičių po kablelio žinosiu, kad žuvies nesugadinsiu.
Labai daug skaičiau apie sevičes. Pasaulyje jos darosi vis populiaresnės. Pasirinkęs sudedamąsias dalis iš skirtingų šalių virtuvių, klasikinę sevičę paversiu visiškai kitokiu patiekalu.
Su ypatingais padažais, košėmis. Sevičė yra rūgšti, o aš padarysiu kitaip“, – nekantraudamas kalbėjo Rokas, nuo 16 metų besisukinėjantis virtuvėje.
Daugybę neįkainojamų žinių apie maisto chemines savybes jis gavo mokydamasis Harvardo universiteto rengiamuose kursuose. Šie mokslai pakeitė visą lietuvio suvokimą apie maistą.
Klubo valgiaraštyje bus 6 skirtingi žlėgtainiai ir šešios skirtingos sevičės. O vyną padedami Roko brolio Petro vyrukai priderino prie muzikos.
Skanaujant vyną, kaip ir klausantis muzikos, jaučiama tam tikra emocija. Kiekvieną atidžiai atrinktą vyno kortos įrašą vaikinai susiejo su skirtingu atlikėju, taip, kad sutaptų vyno ir muzikos sukeliamos emocijos.
Mindaugas iš profesionalaus baristos virto klasikinių kokteilių meistru. Tačiau tarp draugų jis jau seniai garsėja kaip turintis puikaus skonio pojūtį ir aistrą barmeno profesijai.
„Mes labai daug dėmesio skiriame detalėms. Restoranų versle pagrindinis dalykas – turi būti nesusipykęs su kūryba.
Mindaugas skrupulingai išgrynina kiekvienos sudedamosios dalies skonį. Ir, rodos, jam viskas taip lengvai pavyksta“, – pagyrė draugą Rokas.
Vienas kitą bičiuliai vadina broliais. Ir taip jau nuo seno. Jie tvirtina esą sielos broliai – niekada nesipyksta, o vienas kito kritiką išklauso ir iškart daro išvadas. „Nes brolis sako – brolis žino“, – šyptelėjo R.Jarašūnas.
Domėjimąsi maistu ir vynu Rokui įskiepijo šeima.
Motina namuose visuomet skaniai ruošė maistą, nuo mažumės tėvai jį pasiimdavo į keliones po pasaulį, netgi duodavo pauostyti vyno, kad lavintų jo uoslę.
Roko ir Petro Jarašūnų namuose laisvalaikis dažniausiai sukasi aplink kokybišką maistą, rinkosi nuotaikinga draugų kompanija.
Dabar tie draugai pasikeisdami atvyksta jų aplankyti į Sotograndę. Ispanų kalbos bičiuliai dar nepramoko, nes jos čia beveik nereikia. Su visais galima susikalbėti angliškai.
Čia yra daug britų, olandų. Be to, visi labai draugiški ir atviri – net patys turtingiausi bendrauja su jais kaip lygūs su lygiais.
Sunkiausi lietuviams buvo biurokratiniai dalykai. Pavyzdžiui, į elektroninius laiškus ispanai neatsako, privalai jiems paskambinti.
Ispanai niekur neskuba. Iš pradžių jie su Mindaugu dar mėgino keisti ispanus ir dirbti lietuvišku tempu, bet vis atsimušdavo į sieną. Galiausiai suprato, kad tempas turi būti ispaniškas, tada viskas pavyksta.
Iš tikrųjų šiems vyrukams sėkmės galima pavydėti. Tačiau Rokas neslepia – svarbus ir sėkmės veiksnys. Tai – El Kanuelio (El Canuel) sodas. Tai mistiška vieta kalnuose netoli Sotograndės, šalia Bolonijos paplūdimio.
„Nesu jautęs niekur kitur pasaulyje stipresnės energetinės vietos nei tas sodas. Jis tiesiog lemtingas! Ten esantis meteoritas turi tokią galią, kad kai jį palietęs sugalvoji norą, jis išsipildo, reikia tik jo laikytis.
Tame sode mes lankėmės prieš „Strange Love“ atidarymą“, – sakė sodo galia tikintis Rokas.
Vis dėlto svetur verslą kuriantys lietuviai tikino, kad klubo atidarymas jiems daug kainavo. Kas mėnesį jie išleisdavo tris kartus daugiau, nei anksčiau per tą patį laiką uždirbdavo Lietuvoje. Bet investuoti jie nepabūgo, mat skrupulingai viską apskaičiavo.
Laisvoje ispaniškoje aplinkoje jauniems vyrams disciplinos suteikia sportas. Abu jie laipioja uolomis, nardo jūroje. O Mindaugas, kuris yra buvęs profesionalus irkluotojas, dabar ypač daug važinėja dviračiu.
„Gal ir golfą reikės išbandyti“, – atsisveikindamas į ūsą nusišypsojo Rokas.
