Prieš ketvirtį amžiaus V.Kulšės vadovaujama įmonė „Laivira“ tapo trijų Vokietijos firmų atstove Lietuvoje, todėl lietuvis dažnai verslo tikslais vykdavo į tą šalį. Būtent šioje senas alaus gaminimo tradicijas turinčioje šalyje jo akis patraukė keraminiai bokalai, išpuošti miestų užrašais, vėliavomis, gyvūnų atvaizdais.
Tapetų prekybos įmonės „Laivira“ vadovas tuo metu domėjosi ne tik tėvynėje buvusiu populiariu „Žiguliniu“ alumi, bet ir įvairiomis vokiško alaus rūšimis.
„Vokietijoje sutikau žmogų, kuris man pirmąkart parodė, kad bokalai gaminami įvairiomis progomis. Populiariausi – su alaus festivalio „Oktoberfest“ atributika. Miunchene kasmet vykstančio festivalio metu į prekybą paleidžiama tik penki tūkstančiai bokalų. Man pavyko įsigyti vos kelis“, – pasakojo „Oktoberfest“ renginiuose ne kartą dalyvavęs Virginijus.
Verslininko kolekcijoje galima išvysti ne didesnius nei 1 litro talpos keraminius bokalus. Į tokius kriterijus vyras atsižvelgia pirkdamas naują eksponatą.
Tačiau į kolekciją pateko ir keletas šiais laikais masiškai gaminamų stiklinių alaus bokalų, kuriuos kas nors padovanojo ar parvežė lauktuvių. Dažniausiai naujesnius bokalus Virginijus išima iš kolekcijos, kai apsilanko svečių ir tenka juos pavaišinti alumi. Kiti bokalai beveik nejudinami, nes vyras juos brangina dėl savitumo, istoriškumo, todėl nenori netyčia sukulti.
Vienas seniausių kolekcijos eksponatų galėjo būti pagamintas 1915–1921 metais. Jis į vilniečio rankas pakliuvo atsitiktinai.
„Peržvelgus visumą, šis bokalas nėra kuo nors išskirtinis, jis išsilaikęs normaliai, nenubrūžintas“, – apie sendaikčių turguje Lietuvoje įsigytą praėjusio šimtmečio bokalą pasakojo V.Kulšė.
Tarp retų eksponatų – Vokietijoje pirktas jubiliejinis bokalas su Prūsijos karaliaus Frydricho II (1712–1786) atvaizdu. Šių bokalų taip pat buvo išleista ribotu 5 tūkstančių egzempliorių tiražu.
Tarp įdomių eksponatų – medžiotojams skirta bokalų serija. Nors V.Kulšė laisvalaikiu nemedžioja, jam norėjosi namuose turėti bokalų su gyvūnų atvaizdais. Vienas įdomesnių iš šios serijos – bokalas su rankena, ant kurios priderinta lapės figūra. Tai serijai priskiriamas ir bokalas, ant kurio sienelių pavaizduotas medžiotojas su šunimi, gaudantis paukščius.
Nemaža kolekcijos dalis – bokalai su Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Lenkijos miestų pavadinimais. Juk šios valstybės garsėja įvairių rūšių alumi ir senomis jo gamybos tradicijomis. Tad vilniečio kolekcija galėtų atstoti alaus enciklopediją!
Pažvelgus į kolekciją iškart galima suprasti, kokios šalys – alaus mėgėjų, o kurios – ne itin. Nors Anglijoje irgi rengiamos alaus šventės, bokalai – nelabai išvaizdūs.
„Anglijos bokalai – tik proginiai, ant jų užrašyti sveikinimai gimtadienio proga. Jie nėra kuo nors iškilmingi, puošnūs“, – patikino kolekcininkas.
V.Kulšė turi netgi iš Tuniso parvežtą bokalą, tačiau, kolekcininko akimis žvelgiant, jis nėra kuo nors įspūdingas: „Pavaizduota saulė, kupranugaris, palmės. Bokalas – reklaminis.“
Joniškėlyje, Pasvalio rajone, gimusiam V.Kulšei rinkti bokalus priimtina ir dėl to, kad šis Šiaurės Lietuvos kraštas nuo seno garsėja alumi. Tačiau lietuviški bokalai jam atrodo pernelyg paprasti, palyginti su kitų Europos šalių. Dėl pagarbos savo šalies aludarystės tradicijoms Virginijus keletą molinių bokalų yra įsigijęs tik Kaziuko mugėje.
