Namų aludarių bendruomenę šiandien būtų galima laikyti tikru šalies alaus kultūros avangardu – drąsiai eksperimentuojančiu ir siūlančiu įdomiausius skonius, kuriems įkvėpimo semiamasi iš įvairiausių kraštų aludarystės tradicijų bei šiuolaikinių gurmaniškų tendencijų.
Renka geriausius
Geriausi naminio alaus pavyzdžiai ne tik prilygsta, bet dažnai ir pranoksta geriausių komercinių gamintojų produkciją – įsitikinęs namų aludarystės entuziastas, vienas iš jau penktus metus rengiamo „Aludarių taurės“ konkurso organizatorių Gytis Gurklys.
Būtent „Aludarių taurės“ metu namų aludarių bendruomenė kiekvienais metais susirenka, kad įvertintų vienas kito kūrybos vaisius ir apdovanotų geriausius. Organizatorius sako, kad kiekvienais metais konkursui dalyviai pateikia bent keletą pasaulinės klasės alaus egzempliorių, o eksperimentai yra viena šios namų aludarystės kultūros varomųjų jėgų.
Šiemet dėl garbingiausio Lietuvoje apdovanojimo – aludarių taurės – gegužės 7-8 dienomis varžysis 35 namų alaus gamintojai. Jie konkursui iš viso pateikė 116 skirtingo alaus rūšių, kurios atstovauja 42 alaus stiliams – gerokai daugiau nei šiandien būtų galima paragauti daugelyje barų.
Kaip gi tokią daugybę įvertinti ir iš jos išrinkti geriausius naminio alaus pavyzdžius?
Vertina ragavę tūkstančius alaus rūšių
„Alaus „skanometras“ dar neišrastas, todėl vertinimą tenka patikėti žmonėms, kurie, be abejo, visuomet liks subjektyvūs. Vis tik „Aludarių taurėje“ alų vertina žmonės, ragavę mažiausiai keletą šimtų skirtingų alaus rūšių, ir nusimanantys apie jį tikrai daug. Štai vienas iš šiųmečio konkurso finalo teisėjų yra ragavęs ir aprašęs daugiau nei 13 tūkstančių skirtingo alaus rūšių. Tai yra alaus žinovai, kuriems patikime išrinkti geriausią konkurso alų“, – pasakojo G.Gurklys.
Vienas iš „Aludarių taurės“ teisėjų, „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ aludaris Andrius Bagdzevičius, pats namuose kartais eksperimentuojantis su alumi, sako, kad kiekvienas alaus vertintojas favoritus išrikiuoja savo subjektyvioje skalėje, tačiau pabrėžia, kad norint ją sau nusibrėžti, reikia paragauti ir pažinti tikrai nemažai skonių.
„Be abejo, vertintojui reikia tam tikrų žinių apie alaus stilius, savybes, kurios jiems būdingos. Pavyzdžiui, ne visi stiliai yra labai aromatingi ar klampūs, todėl kiekvieną ragaujamą egzempliorių reikia vertinti jo stiliaus kontekste. Patys namų aludariai apie alų supranta labai daug, kiekvieną rūšį vertina iš pagrindų, turi savo nuomonę, nebijo jos apginti, todėl namų aludarių susibūrimuose gimsta išties įdomios diskusijos“, – teigė A. Bagdzevičius.
Laimi originalūs ir techniškai nepriekaištingi
Formaliai konkursui pateiktas namų aludarių alus vertinamas pagal keletą parametrų – išvaizdą, aromatą, skonį, poskonį. Vis tik, G. Gurklio teigimu, tikrovėje vertinimas yra gerokai sudėtingesnis, o kriterijai, į kuriuose kreipiamas didžiausias dėmesys – techninė kokybė, atitikimas stiliui, originalumas.
„Alus turi būti originalus ir džiuginti ragautoją. Mane asmeniškai labiausiai žavi tas alus, kuris yra techniškai nepriekaištingas, harmoningas ir originalus, įsimintinas“, – sakė
G.Gurklys.
Sukurti tokį alų – ypač kai jį vertina daug matę ir ragavę ekspertai – užduotis ne iš lengvųjų. Vienas iš „Aludarių taurė 2016“ konkurso dalyvių, ne vienerius metus drąsiai ir sėkmingai eksperimentuojančių savo virtuvėje, Artūras Masiliauskas sako, kad kartais receptą galima ir susapnuoti.
Laužyti taisykles taip pat reikia mokėti
„Idėjos alui gali gimti įvairiausiais būdais ir skirtingomis aplinkybėmis, jas kai kurie netgi susapnuoja. Galima bandyti iki tobulumo įvaldyti vieną ar kitą receptą, sugrįžti prie jo vėl ir vėl, bandant kaskart pagerinti. Lygiai taip pat galima imtis ko nors visiškai naujo ir netikėto, nustebinant netgi save, nors dažniausiai žinau, ko siekiu, galiu tai prognozuoti – net jeigu ir eksperimentuoju“, – sakė A.Masiliauskas.
A.Masiliauskui namų aludariai – tai tarsi džiazo muzikantai, kurie, labai gerai įvaldę savo instrumentą gali sau leisti ir „paišsidirbinėti“ bei išsišokti.
„Taisykles laužyti galima, tačiau tam visų pirma reikia jas žinoti. Taip ir geram aludariui, siekiančiam pagaminti kažką originalaus, pirmiausiai reikėtų išmanyti stiliaus standartus, gebėti bent jau prie jų priartėti. Pasiekus atitinkamą lygį, galima daryti nestandartiškai, tačiau gerai“, – sakė A.Masiliauskas.
Pats aludaris šiemet komisijai pristatys platų alaus spektrą.
„Vienu ar dviem stiliais tikrai neapsiriboju ir vertinu visą kokybišką alų, tačiau man labiausiai imponuoja belgiški, visi lambico porūšiai, apskritai spontaninės fermentacijos alus, taip pat lengvas tipiškas angliškas elis“, – pasakojo trečią kartą „Aludarių taurės“ konkurse dalyvaujantis A. Masiliauskas.
Vertina kitų nuomonę
Vienas konkurso teisėjų, A.Bagdzevičius teigė, kad jam įdomiausia alaus gamybos namuose dalis yra eksperimentavimas ir iš tų eksperimentų gimusi ragaujančių žmonių reakcija.
„Eksperimentuose ir yra visas įdomumas. Jų rezultatus vėliau gali aptarti su savais žmonėmis ir galvoti, ką kitą kartą darysi kitaip. Iš esmės man alaus gaminimas, net jei tai daroma namie nedideliais kiekiais, yra labiau kitiems negu sau. Vienus alaus skoniu nustebinsi, kitiems tai galbūt jau bus kažkas pamėgto ir seniai patinkančio.
Ragaujančiųjų reakcija visuomet yra unikali, todėl ją įdomu stebėti, išgirsti skirtingas nuomones. Tokie renginiai kaip „Aludarių taurė“, yra puiki proga šiomis nuomonėmis apsikeisti, pasidalinti patirtimi“, – sakė A.Bagdzevičius.
Namų aludarių vertybes perima ir vartotojai
Vieno iš „Aludarių taurės“ organizatorių G.Gurklio spėjimu, šiandien Lietuvos namų aludarių bendruomenę galėtų sudaryti maždaug pusė tūkstančio alaus entuziastų. Iš jų aktyviai namų alaus gamyba užsiimančių būtų apie šimtą. Šių alaus entuziastų patirtis ir eksperimentai turi įtakos ir bendrai šalies alaus kultūrai.
„Nors dalis komercinių alaus gamintojų tiesiog reaguoja į paklausą, renkasi saugiausią kelią ir vengia vartotojams siūlyti drąsesnes idėjas bei skonius, tačiau tikrai yra ir tokių, kurie patys skatina pokyčius, stengiasi vartotojus pratinti prie kokybiškesnių ir įdomesnių produktų. Įdomu tai, kad tokių inovatyvių gamintojų komandose yra bent vienas esamas ar buvęs namų aludaris“, – sakė G.Gurklys.
Neretam namų aludarystė yra pirmasis žingsnis link nuosavos craft alaus daryklos, kur galimybės pasiekti platesnį vartotojų ratą yra didesnės.
„Kol kas alaus gamyba namuose man yra hobis, tačiau planuoju jį paversti ir darbu. Sakoma, kai pomėgis tampa darbu, dirbti nebereikia, ir laikas mėgstamam užsiėmimui neskaičiuojamas“, – sakė
A.Masiliauskas.
Anot jo, Lietuvoje šiandien alaus kultūros tendencijos tokios pat kaip ir visame pasaulyje – judėjimas link įdomaus ir, labai svarbu, kokybiško produkto. Daugeliui namų aludarių tai jau seniai yra pagrindiniai kriterijai, kuriuos vis labiau perima ir paprasti alaus vartotojai.
Susipažinti su geriausių namų aludarių kūrybos vaisiais pastarieji galės gegužės 8 d. vyksiančiame „Aludarių taurės“ renginyje „Atviras alus“, kurio metu vyks konkursui pateikto alaus degustacija.
