Vienas pavyzdžių – Trakų restorano „Apvalaus stalo klubas“ neistrų sumanymai. Štai neseniai ten šventinius pietus surengė Tailando Karalystės garbės konsulas Rolandas Valiūnas
Lietuvoje viešėjusios Tailando Karalystės princesės Maha Chakri Sirindhorn garbei.
„Apvalaus stalo klubo“ vadovė Rasa Šnaiderienė sakė, kad iš anksto princesės komanda nepateikė jokių pageidavimų. Buvo prašoma tik išvengti gėlių, kurios skleistų kvapą ir žertų žiedadulkes. Bet paprastai to vengiama visų oficialių vaišių metu.
Tad pietų stalas buvo papuoštas gvazdikų ir baltažiedžių aguonų puokštėmis. Tailando simbolis mimoza įsitaisė ant dailių popierinių valgiaraščių, skirtų kiekvienam svečiui ir ant kortelių, ant kurių buvo išraitytos svitos pavardės.
Princesei ir ją lydintiems asmenims buvo patiekti pietūs, paruošti iš lietuviškų sezoninių produktų, stengtasi pabrėžti mūsų šalies tradicijas – tai buvo išpildyta valgiais iš šamų, elnienos, putpelių, šparagų, raudonųjų burokėlių lapelių. Desertui buvo patiekta ir tradicinio šakočio.
„Mes interpretavome Lietuvos istorinę virtuvę, produktus ir skonius. Norime savo svečiams, atėjusiems į istorinę vietą, pasiūlyti patiekalų, kurie buvo gaminami iš lietuviškų produktų. Valgius, gamintus kad ir XVIII amžiuje, pateikiame šiek tiek kitaip įvedant naujas technologijas, ruošiant juos, pavyzdžiui, žemoje temperatūroje“, – sakė R.Šnaiderienė.
Taigi, Tailando Karalystės princesei iš pradžių buvo patiekta ekologiško šamo,
marinuoto sūdytame vandenyje ir rūkyto natūraliai malkų dūmuose. Stalą pasiekė šis šaltas užkandis, pagardintas krapų bei petražolių padažu bei obuolių acte marinuotomis ropėmis, morkomis. Senovės Lietuvoje ropių buvo suvalgoma žymiai daugiau negu šiomis dienomis suvalgoma bulvių.
Karštam patiekalui panaudoti šparagai – vienintelė pirmoji lietuviška daržovė, pasirodanti pavasarį iš po žemės. Auga Šiaulių rajone, Babtuose.
Šparagus karališkai svitai „Apvalaus stalo klubo“ virtuvės meistrai patiekė su virta ir svieste apkepta putpele, kuri buvo labai populiarus patiekalas ant didikų Radvilų giminės stalo. Patiekalas buvo pagardintas naminių kiaušinių ir sviesto padažu.
Visgi ragauti patiekalus mėgstanti princesė pasirinko mėsą. Tai buvo mūsų miškų pasididžiavimas elniena. Pasak istorinių šaltinių, tai buvo Vytauto Didžiojo mėgiamiausias valgis. Princesės stalą pasiekė elnienos nugarinė, brandinta 2 valandas krosnyje 55 laipsnių karščio temperatūroje, vėliau apkepta. Ji patiekta su šakninėmis daržovėmis – ropėmis ir burokais – bei jautienos kaulų sultinio padažu.
Desertui pasiūlyta burokėlių šerbeto, kuri kulinarai patiekė su šakočiu.
„Šakotis yra vienintelis tipinis Lietuviškas desertas, nors daugelis taip nemano. Tipišku jis tapo dėl atšakų, kurios nuvarva gardėsį kepant. Vienuoliai atnešė į Lietuvą šakočio – vokiečių „bankucheno“ – receptą. Pagaminti jo nepavyko – nutyso tie ragai ir gavo šakočio pavadinimą“, – aiškino R.Šnaiderienė.
Pats šerbetas irgi gali būti laikomas lietuvišku, nes didikų Radvilų konditeriai suko ledus, vasarą įrengdavo didžiulius ledo kambarius, į kuriuos prisinešdavo lyčių iš ežerų bei upių.
Tailando Karalystės princesei šerbetas buvo gamintas su lietuvišku nacionaliniu gėrimu midumi.
Kitas desertas – rabarbarų ir ožkos sūrio. Rabarbarai – labai paplitęs ir daug šimtmečių Lietuvos virtuvėje naudojamas pavasario lapinis augalas. Jo stiebai turi labai daug vitamino C.
Desertui „Apvalaus stalo klube“ lietuviškas ožkos sūrio kremas buvo suplaktas su naminiais kiaušiniais, pagardintas šokoladu, pagamintu pagal skonį, tinkantį XVI amžiaus didikams Radviloms. Šių didikų laikais šokoladas nebuvo saldus, o labai kartus, net pasūdytas.
