Italija – šalis, kuri H.Schultzą įkvėpė įkurti kvapiaisiais gėrimais prekiaujančią įmonę, todėl šis žingsnis tiek jam, tiek visam tinklui „Starbucks“ labai svarbus.
Į verslo metraščius pateksianti pirmoji Italijoje „Starbucks“ kavinė duris atvers Milane, bet daugeliui galvoje sukasi klausimas, ar kavinių tinklui pavyks įsitvirtinti krašte, kuriame kava yra daugiau nei tiesiog gėrimas, rašo „Lietuvos rytas“.
Italijos kavos kultūra
Italijoje užsisakant kavą visada turimas galvoje espresas. Priešingai nei daugelyje kitų šalių, kapučinas italams yra visai kas kita – tai pusryčių kava, kurios joks save gerbiantis pilietis negertų po 11 valandos.
Vien itališkas espresas turi begalę skirtingų rūšių.
Paklausus bet kurio italo, paaiškės, kad espresą galima gerti su pienu („macchiato“ – dvigubas espresas su puta), su šlakeliu grapos („corretto“ – svaigusis espresas), su šiek tiek daugiau skysčio puodelyje („lungo“ – silpnasis espresas) ar net gauti itin koncentruotą šio gėrimo dozę.
Iš tiesų gali atrodyti, kad Italijoje kavinių padavėjų darbas turėtų būti labai įtemptas, nes tuo pačiu aparatu reikia paruošti daugybę skirtingų užsakymų.
Espresas su šaltu pienu, bet be kofeino, espresas su suplaktu pienu – begalė skirtingų kavos derinių, kuriuos užsisako lakios vaizduotės italai. Bet net patys ekstravagantiškiausi gėrimai visiems patiekiami vienoduose mažuose puodeliuose.
Įdomu, kad Italijoje kava yra daugiau nei gėrimas: ji geriama kaip vaistai greičiausiai dėl to, kad dozė tokia maža.
Retas šalies gyventojas renkasi mokėti du arba net tris kartus daugiau už kavos puodelį kavinėje prie staliukų – italai atsipalaiduoja kelis kartus per dieną gerdami kavą prie baro.
Žmonės – kavos snobai
„Mes esame tikri kavos snobai, – pripažįsta dešimt espreso puodelių per dieną išgeriantis psichologas Paolo Vergnani. – Kai kas nors grįžta iš užsienio, mes klausiame: „Kaip ten kava?“ Dažniausiai atsakymas toks pat: „Baisi.“
Šis kavos entuziastas nemato jokio panašumo tarp Italijos baruose ruošiamos kavos ir tos, kuri pilama į pusės litro kartoninius puodelius su plastikiniais dangteliais moderniose kavinėse.
Šmaikščiojo psichologo teigimu, amerikietiška kava tinka tik rankoms susišildyti. Vis dėlto jis mano, kad Italijoje atsiras vietos ir „Starbucks“.
„Yra daug vietų, panašių į „Starbucks“, – tikino P.Vergani. – Stilius toks pat: veikia belaidis internetas ir net pačios kavinės įrengtos taip pat. Jaunajai italų kartai tai gali patikti.“
Psichologo nuomone, „Starbucks“ gali pavykti įsitvirtinti šalyje, nes italams tai padės pasijusti globalaus pasaulio dalimi, savotiškai priartėti prie kitų Vakarų šalių.
Be to, keliones mėgstantys italai taip pat gautų galimybę prisiminti nuotykius kitose valstybėse, kuriose jau lankėsi „Starbucks“ kavinėse.
Populiaru tarp jaunimo
Nors vieni italai, pamatę didmiesčiuose plintančias amerikietiško stiliaus kavines, toliau riečia nosį, kiti su entuziazmu priima įvairias naujoves iš Amerikos: spragėsius, sūrio pyragą ir net desertą primenančią kavą kartoniniuose puodeliuose.
„Manau, tokiame tarptautiniame mieste kaip Milanas jiems pasiseks, – savo nuomonę pareiškė 36-metis barista Maxas. – Kavinėje bus pilna jaunų žmonių, modelių ir darbo reikalais atvykusių užsieniečių.“
Galiausiai kavos gėrimo tradicija Italijoje yra gana naujas reiškinys, paplitęs tik po Antrojo pasaulinio karo, kai masiškai gaminamos espreso mašinos šį delikatesą pavertė kasdiene patirtimi.
Aptarnavimo kokybe Italija pradėjo garsėti irgi tiktai pokario metais, kai verslininkai pamatė, kiek gali užsidirbti iš didžiulės žmonių masės, iš provincijos plūstančios į didmiesčius.
Nuoširdus italų aptarnavimas
„Italai turėjo pagaliau nutraukti tradiciją pusryčius valgyti namuose ir susikurti naują įprotį pusryčiauti kitur, – tvirtino kavos žinovas Manuelis Terzi. – Ir taip nutiko, kad barista pakeitė italams motinas. Mes privalome būti jų motinomis.“
Todėl neatmetama, kad „Starbucks“ gali kilti problemų konkuruojant su nuoširdžiu ir rūpestingu aptarnavimu tradicinėse itališkose kavinėse.
„Bus sunku, nes „Starbucks“ – fabrikas, o ne namai, – samprotavo M.Terzi. – Italai, atėję į kavinę, nori išgirsti, kaip barista juos kviečia vardu.“
Tačiau M.Terzi teigiamai vertina „Starbucks“ projektą Milane, nes gerbia amerikiečių pastangas perprasti Italijos kavos gėrimo tradicijas.
Kavos žinovas irgi mano, kad toli gražu ne visi baristos jo gimtinėje yra tobulumo įsikūnijimas, – tarp jų pasitaiko žmonių, kurių arogancija jų ruošiamai kavai suteikia nemalonų kartų skonį.
„Baristos turi suvokti: vien faktas, jog esi gimęs Italijoje, dar nereiškia, kad iš karto tapsi profesionalu, – tvirtino M.Terzi. – Reikia mokytis, aukotis ir daug praktikuotis.“
Nors Milane yra pakankamai užsieniečių, kad „Starbucks“ pavyktų sėkmingai dirbti, kavinių tinklo tikslas yra pritraukti ir pačius italus.
Aišku, „Starbucks“ negali konkuruoti su tradicinėmis Italijos kavinėmis ir jų kainomis, bet išlieka viltis, kad italai susivilios egzotiškais kavos gėrimais, amerikietiškais pyragais, sausainiais, belaidžiu internetu ir itin minkštomis kėdėmis. („The Daily Telegraph“, LR)
