Čia pagal griežtas judėjų taisykles, prižiūrint rabinui bus gaminamas košerinis maistas, vietoje kepami įvairūs tradiciniai žydiški skanumynai, o svarbiausia – beigeliai – dideli riestainiai, su kuriais dalis vilniečių ir miesto svečių jau spėjo susipažinti.
Beigeliai yra tradiciniai jidiš kultūros kulinarinių gaminiai – iš plikytos tešlos kepami dideli apvalūs riestainiai, dar kitaip vadinami „baronkomis“. Šiuos ypatingo skonio skanėstus galima perpjauti pusiau ir iš jų susitepti sumuštinių.
Kaip rašoma knygoje „Jidiš džiaugsmai“, beigelių receptas buvo sukurtas XVII amžiaus pradžioje Krokuvoje (Lenkija). Tuomet juos kepdavo kaip dovaną gimdančiai moteriai. Apskriti beigeliai simbolizavo gyvenimo ratą.
Greitai beigeliai išpopuliarėjo, paplisdami ir į kitas šalis, kur gyveno jidiš kalba kalbantys žydai.
Dabar beigeliai yra ypač populiarūs Amerikoje, kur jų per dieną iškepama apie 5 milijonus, o taip pat ir kitose Vakarų Europos šalyse.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą jie buvo labai populiarūs ir visoje Rytų bei Vidurio Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Apie tai liudija senos Lietuvoje ir Lenkijoje darytos nuotraukos, kuriose matyti, kaip turguose buvo pardavinėjama daugybė ant ilgų virvių suvertų beigelių.
Deja, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kai didžioji dalis Rytų ir Vidurio Europoje žydų bendruomenės buvo beveik sunaikinta, beigelių Lietuvoje nebeliko.
Dabar ši neteisybė ištaisyta ir Vilniuje vėl kepami tikri tradiciniai žydiški beigeliai.
Dar iki „Beigelių krautuvėlės“ atidarymo Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė advokatė Faina Kukliansky pasakojo, kad beigelius dažniausiai ragaudavo keliaudama po pasaulį. Moteris vylėsi, kad LŽB „Beigelių krautuvėlės“ kavinėje šiuos skanėstus pasiseks iškepti tokius, kokie jie būdavo anksčiau.
„Skaniausi beigeliai buvo vaikystėje ir jaunystėje, nes mes patys buvom jauni ir gražūs. Norėčiau, kad ir LŽB jaunimas sušuktų: „Kokie skanūs beigeliai!“ Žydų patiekalų receptus aš paveldėjau iš mamos, savaitgaliais gaminu tradicinius pietus: verdu sultinį iš naminės vištos, farširuoju žuvį“, – teigė F.Kuklianski.
Dėl laiko stokos LŽB pirmininkė pati beigelių išsikepti nespėja, bet žadėjo juos pirkti košerinio maisto kavinėje.
„Beigelių krautuvėlei“ vadovaus Jurga Nagrockytė, kuri tikisi, kad lankytojai bus geranoriški ir pamils šią kavinę.
Jau dabar „Beigelių krautuvėlės“ kavinės meniu puikuojasi ne tik beigeliai, bet ir keleto rūšių jiems skirtos užtepėlės: chacilimas iš baklažanų, humusas iš avinžirnių, taip pat sūrio ir alyvuogių užtepėlės. Beigelių įdarai ruošiami pagal košerinio maisto taisykles.
J.Nagrockytė žadėjo, kad meniu bus atnaujinamas, o patiekalai tobulės: „Nebijosime keistis ir eksperimentuoti. Lankytojai ragaus įdomių ir skanių beigelių sumuštinių. Šaltais vakarais visi bus kviečiami mėgautis karštu sultiniu su kneidlah. Taip pat lankytojai galės skanauti tradicinius žydų saldumynus, čia pateikiami pavadinimai jidš kalba: imberlech, teiglech, challah, lechek„.
Kiekvieno kepėjo beigelis būna kitoks: skiriasi tešla ir skonis. Londone ar Niujorke beigelių kepėjai gali pasakyti, kad jie gamina pagal šimtametį receptą. Tel Avive taip pat jidiš kultūros žydai juos kepa ypatingai skaniai.
Beje, tikri geri beigeliai gali būti laikomi šaldiklyje, o atšildyti skrudintuve, jie vėl tampa traškūs ir skanūs.
Kaip rašoma LŽB interneto puslapyje, „Beigelių krautuvėlė“ yra socialinis projektas, vykstantis trečius metus, kurį įgyvendina Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir savanoriai. Projekto tikslas yra skatinti toleranciją bei įvairių tautų bendravimą.
Kavine ketinama sukurti jaukią, unikalią, tradicijas puoselėjančią erdvę Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams.
Tikimasi, kad „Beigelių krautuvėlė“ taps vieta, kur nuolatos susitiks ir bendraus įvairių tautų bei amžiaus žmonės, norintys pažinti žydų tautos kultūros įvairovę.
Kavinė „Beigelių krautuvėlė“ atidaryta Vilniuje, Pylimo g. 4.
