Taip, kaip ir sūriai, visame pasaulyje populiariausias gėrimas alus labai skiriasi skoniu, kvapu, stiliumi. Sūrio saldumas, kartumas, sūrumas, rūgštumas su skirtingu alumi dera skirtingai, todėl labai svarbu tinkamai pasirinkti.
Būtina rasti skonių pusiausvyrą, nes nei sūris, nei alus negali dominuoti. Juk kalbame apie duetą, tiesa?
Kaip tai padaryti? Štai kelios pagrindinės taisyklės, kurios padės iš dviejų unikalių skonių sukurti darnią kompoziciją ir dar geriau atskleisti jų gerąsias savybes.
-Nors dažniausiai pirmiausia renkatės alų, o tik paskui prie jo derantį sūrį, siūlome daryti priešingai. Pirma išsirinkite sūrį, nes prie vieno ir to paties sūrio gali derėti daug skirtingų alaus rūšių.
-Ieškokite bendrų savybių – tiek skonio, tiek tekstūros. Jos turi papildyti viena kitą, bet jokiu būdu ne užgožti. Kažin ar liksite labai patenkinti stipraus, ilgai brandinto alaus ir šviežio švelnaus sūrio duetu.
-Ragaukite pagal tvarką. Jei per vakarą degustuojate net kelis sūrio ir alaus derinius, darykite tai taisyklingai. Pirma pradėkite nuo lengvesnio, švelnesnio skonio. O tik vėliau pereikite prie sunkesnio ir išraiškingesnio skonio. Jei darysite atvirkščiai, nebepajusite lengvesnių duetų tikrojo skonio. Nesudirginkite savo receptorių pirma laiko.
-Ir sūrį, ir alų patiekite kambario temperatūros. Tiek sūris, tiek alus geriausiai savo skonines savybes atskleidžia pakvėpavę ir apšilę. Nepadarykite klaidos – neragaukite jų pernelyg šaltų. Sūrį iš šaldytuvo išimkite likus šiek tiek laiko iki jo degustacijos.
Štai keletas puikių sūrio ir alaus derinių:
Subtilaus skonio sūriai kaip Švelnusis ožkų pieno chevre, buivolių pieno mocarela ar lietuviškasis varškės sūris puikiai derės su baltuoju kvietiniu alumi ar pilsneriu. Prie šio alaus tiks ir aštroko, sūraus skonio feta.
Itališka maskarponė atsiskleis visai naujais poskoniais prie jo pasirinkus vaisių skonio lengvą alų. Pavyzdžiui, vyšninį.
Aštresnio, intensyvesnio skonio sūriai, tokie kaip čederis ar ementalis, yra geri kompanionai kartesniam alui.
Tinkamai vienas kitą papildo brandintų riešutų poskonį turinti gauda ir karamelinio skonio gintarinis elis. Prie ilgiau brandintos gaudos dera ir stipresnis, dvigubos fermentacijos „doppelbock“ tipo alus. Na, o prie vidutinio brandumo gaudos derės tradicinis angliško stiliaus rusvasis elis, porteris ar tamsus lageris.
Prie intensyvaus skonio porterio – tamsios spalvos viršutinės fermentacijos alaus – derės ir pikantiško skonio sūris. Pavyzdžiui, kietasis lietuviškas sūris „Žalgiris“. Ragaujant šį derinį, maloniai išryškėja sodrūs brandaus sūrio skoniai.
Išraiškingo skonio, o dažnai ir kvapo sūriai, pavyzdžiui, rokforas, stiltonas, ilgai brandintas asjago sūris ar parmidžanas, labiausiai tiks prie aitresnio, stipresnio skonio alaus.
Minkšta, stipraus kvapo gorgoncola puikiai derės su tamsesniu alumi.
Intensyvaus skonio kreminės tekstūros sūriui su mėlynuoju pelėsiu gerą kompaniją sudaro labai kartus ir labai stiprus IPA tipo arba ryškų salyklo kvapą bei skonį turintis stiprus angliško tipo alus.
Prie tamsaus ar ruginio alaus puikiai tiks salsvoko skonio masdamo sūris. Ragaujamas su tokiu alumi, jis maloniai išryškins savo gardų saldumą.
Įdomiam desertui galite rinktis stiltono, desertinio sūrio su mėlynuoju pelėsiu bei stipraus, beveik juodos spalvos karališkojo stauto duetą.
Ar jau žinote, kokius duetus su draugais ragausite jūs?
