Vos prieš porą mėnesių viešbutyje „Amberton“ atidarytas jų šeimos restoranas „Onoré“ jau tapo žinomas tarp gero maisto mėgėjų. Ypač dažni jame – vilniečiai ir kauniečiai, Palangoje leidžiantys savaitgalius.
Ingryda ir Ignas teigia siekiantys paneigti du mitus: kad Palangoje nėra gero maisto ir kad jo negali būti viešbučio restorane.
„Viešbučio virtuvė daugeliui atrodo nuobodi, neišradinga, skirta tik atsitiktiniam viešbučio svečiui, kuris nenori ar neturi laiko ieškoti restorano mieste. Iš tiesų restoranas viešbutyje gali tapti traukos centru, jeigu jis tampa žinomas dėl virtuvės. Tai įrodė ne vienas restoranas ne tik užsienyje, bet ir keletas tokių Lietuvoje. Mes taip pat to siekiame – kad čia lankytųsi ir Palangos gyventojai, ir miesto svečiai“, – teigė pora.
Be to, kaip pastebėjo iš Vilniaus į pajūrį atsikrausčiusi šeima, daugelio požiūris į maistą Palangoje – šiek tiek skeptiškas. Neva čia karaliauja lietuviška virtuvė ir miesto svečiams daugiau nieko nereikia.
„Nieko panašaus – Palangoje lankosi daug žmonių, kurie linkę ragauti, bandyti, atrasti ką nors naujo. Tad šią nišą ir bandome užimti“, – teigė Ingryda. Ir ji, ir Ignas neslepia ambicijų tapti geriausiu restoranu visame pajūryje.
To siekti jiems padeda jaunas virtuvės vadovas Bernardas Anužis – geriausio Lietuvoje virėjo Deivydo Praspaliausko mokinys.
Vadovavo restoranui Klaipėdoje
„Kai pradėjau dirbti šiame restorane, jame daugiausia lankėsi viešbutyje apsistoję klientai. Tuo metu dabar didesnę dalį sudaro Palangos gyventojai ir miesto svečiai“, – pasakojo Bernardas, kurio rankomis kuriami šedevrai lėkštėse labiausiai traukia 30-ies ir vyresnius žmones, vertinančius kokybišką maistą, šiuolaikišką virtuvę, žinančius, ko tikėtis iš profesionalaus restorano personalo.
Nors Bernardui tik 24 metai, tai jau ne pirmas restoranas, kurio virtuvei jis vadovauja.
Virtuvės profesionalo karjerą jis pradėjo Ispanijoje, populiariame Ibisos kurorte, kur gyvena jo tėvai. Ten vaikinas išvyko vos baigęs mokslus Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje bei įgijęs virėjo specialybę. Nors aiškiai žinojo, ką nori veikti, prieš stodamas mokytis vaikinas abejojo – mokslas profesinėje mokykloje neatrodė rimtas. Ryžtis paskatino mama, o šiandien jis visiems pataria: „Jei žinai, kad nori, nekreipk dėmesį į tai, ką mano ar sako kiti.“
Savo pasirinkimo teisingumu jis įsitikino dirbdamas virėjo padėjėju Ibisoje. Nors ten pradėjo nuo pačių paprasčiausių darbų – bulvių skutimo, indų plovimo, jie neatbaidė Bernardo: „Kuo labiau susipažinau su darbu, tuo aiškiau supratau, kad mano pasirinkimas teisingas.“
Svajonę tapti virtuvės vadovu jis galėjo realizuoti grįžęs į Lietuvą. Dirbdamas Klaipėdoje veikiančiame restorane „Klevo lapas“ jis turėjo visišką savininkų pasitikėjimą ir laisvę daryti ką nori.
Save išbandė ir Anglijoje
Kad geba pasiūlyti ir paklausių patiekalų baro lankytojams, B.Anužis netruko įrodyti įsidarbinęs viename bare Anglijoje.
„Ten išvykau pasisemti patirties ir įsitikinti, ar kalbos apie tos šalies virtuvę, kurias skleidžia emigravę mūsų tautiečiai, teisingos. Jos sudaro įspūdį, kad Anglijoje visi valgo tik mėsainius, bet aš nenorėjau tuo tikėti. Pusę metų praleidęs nedideliame miestelyje pamačiau, kad net sriubą anglai verda kitaip, nei mums įprasta, o jų virtuvė įvairiapusė ir išties įdomi“, – darbo ir gyvenimo Anglijoje patirtimi dalijosi Bernardas.
Vėl grįžęs į Lietuvą Bernardas buvo pakviestas vadovauti „Onoré“ virtuvei. Restorano valdytojai suteikė išskirtinę galimybę jaunam virtuvės vadovui dirbti ir mokytis iš dukart geriausio Lietuvoje virėjo vardą pelniusio D.Praspaliausko.
Deivydas su Bernardu sukūrė naują – žiemos „Onoré“ valgiaraštį, kurio išbandyti, tikimasi, atvyks ne tik jį jau atradę pajūrio, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai.
