Švedą nustebino alaus lengvumas
Someljė pastebėjo, kad Švedijoje tarp jaunų žmonių įprasta vartoti nealkoholinį ar mažų nepriklausomų daryklų gaminamą alų.
„Esame gyvenimą mylinti tauta, todėl didelį dėmesį skiriame kokybei. Lietuvos verslo ir profesionalų klubo organizuotame renginyje lietuvišką alų ragavau pirmą kartą ir likau nustebintas skoniu bei lengvumu. Net neabejoju, kad šis gėrimas, pristatytas visai švedų rinkai, atitiks mūsų gyventojų lūkesčius“, – tikino B. Frithiofssonas.
Dainos prie stalo – švedų tradicija
Švedai ir lietuviai turi panašumų, pasirodo, abi šalys yra gana dainingos. Someljė pasakojo, kad Švedijoje įprasta per tradicines šventes ne tik vartoti degtinę bei lagerio rūšies alų, bet ir dainuoti.
„Prieš kiekvieną tostą, ypač per tradicines šventes: Jonines, Kalėdas, Velykas ir kt., visi sėdintys kartu dainuoja trumpą dainelę. Didesnių švenčių metu ant stalo paserviruojamos dainų knygelės. Gėrimai yra derinami prie tradicinių valgių, vartojama daug vandens“, – pasakojo vyno ir alaus ekspertas.
Gėrimai ir maistas – neišskiriamas duetas
B. Frithiofssono teigimu, švedai nėra užkietėję gurmanai, tačiau valgio metu renkasi tik tuos gėrimus, kurie dera su maistu ir pagyvina jo skonį.
„Švedijoje įprastai su žuvimi yra geriamas baltas vynas, su mėsa – raudonas, o prie desertų – desertinis vynas. Dėl savo sodraus ir lengvo skonio lietuviškas alus yra priimtinas švediškam skoniui ir gali būti lengvai derinamas su sočiais patiekalais, pavyzdžiui, voveraičių užkandėlės, – sakė someljė. – Žmonės visada ieško būdų, kaip palepinti savo skonio receptorius, todėl maisto derinimas su alumi jiems – viliojanti ir neatrasta patirtis“.
Sukurti receptą prie alaus – iššūkis
Lietuvoje maisto ir gėrimų derinimo kultūra dar tik formuojasi ir nėra tokia populiari kaip užsienyje. Todėl virtuvės šefams ir gėrimų ekspertams tenka nemenka užduotis – ugdyti ir lavinti lietuvių skonį.
„Kalnapilio“ degustacijos Švedijoje metu patiekalus prie alaus gaminęs šiuo metu Švedijoje gyvenantis lietuviams puikiai žinomas virtuvės šefas, buvęs kulinarinių laidų televizijoje vedėjas ir kulinarinės knygos autorius Linas Samėnas teigia, kad maisto derinimas prie alaus – žinių reikalaujantis procesas.
„Ne visi gėrimai yra tinkami vartoti valgio metu, o ir ne kiekvienas patiekalas gali būti užgeriamas stipresnio gėrimo gurkšniu, tačiau tinkamai parinkus vienas kitą papildančius skonius galima atrasti pačius netikėčiausius derinius. Svarbiausia – maisto ir gėrimo kokybė“, – sakė šefas. Švediškas skrebutis su voveraitėmis, ikrais ir krapais
Reikės
4 skrebučių
50 g sviesto
500 g voveraičių
3 nuluptų svogūnų
3 puodelių grietinėlės
Krapų
Laiškinių česnakų
Saujos špinatų
100 g ikrų
4 citrinos skiltelių
Į keptuvę dedame sviestą, apkepiname voveraites. Beriame svogūnus ir viską kepame apie 5 minutes, kol grybai ir svogūnai įgaus auksinę spalvą. Pilame grietinėlės, įberiame druskos, pipirų ir troškiname, kol grybai taps minkšti.
Smulkiname krapus, laiškinius česnakus, špinatus. Skrudiname duoną.
Ant šiltos duonos dedame voveraites, užbarstome krapų, laiškinių česnakų, ikrų. Papuošiame citrinos skiltele.
