Vakarienė buvo pavadinta „Oenotheque arba iš Šampanės lizdo“, nes šalies importuotojų buvo paprašyta specialiai iš Šampanės šiam renginiui atvežti šampanų.
„Iki vakarienės likus tik porai savaičių tiksliai žinojome, kokius gėrimus turėsime, o tada jau prasidėjo virtuvės šefų Svajūno Jarmalos („Rib room“) ir Ernesto Viršilos („Monte Pacis“) kūrybinės kančios“,- pasakojo parodos „49 mln...“ globėja Jolanta Smičienė, kuri vakarienėje svečiams pristatė kiekvieną šampaną.
Vakarienę pasisveikinimo patiekalu pradėjo Ernestas Viršilas. Prie „Laurent-Perrier Ultra Brut“ jis pasiūlė keptą krevetę su agurkų ir mėtų drebučiais, šviežiais mango gabalėliais bei prieskoniais. Šis šampano ir patiekalo derinys buvo pripažintas vienu geriausių ir labiausiai pasisekusių.
Toliau svečiams pasiūlytas „Deutz Blanc de Blancs 2009“, prie kurio ančių kepenėlių pâté, pateiktą crème brûlée stiliumi, su baltajame ir raudonajame vyne virtais obuoliais bei porto drebučiais, sukūrė Svajūnas Jarmala. Svečiai šiam deriniui beveik vieningai davė dešimt balų.
Trečiajam šampanui „Henriet-Bazin Carte d'Or 2007“ jūros šukutes su kalafiorais bei kalafiorų piurė kūrė E.Viršilas.
Apie „Henriot 2006“ ir baravykų cappuccino, kurį paruošė S. Jarmala buvo kalbama ir kitą dieną. Labai pavykęs derinys.
Prie „Pommery Louise 2002“ E. Viršilas derino meduje ir krapuose marinuotą kuprės filė su šviežiomis cukinijomis ir žirneliais.
Šeštas vakarienės šampanas „Amazone de Palmer“ suporuotas su veršienos medalionais, salierų tyre, keptais špinatais, obuoliene ir veršienos sultinio bei garstyčių padažu.
Vakarienė užbaigta „Henri Giraud Fût de Chêne 2000“ bei ūkininkų Birutės ir Giedriaus Prakapavičių ekologiniame ūkyje pagamintais ožkų pieno sūriu „Krakavas“ (brandintas 2 mėnesius), avių pieno sūriu „Ūta“ (brandintas 3,5 mėnesio) ir ūkininko Manto Baršio vieną savaitę brandintu ožkos sūriu.
„Man patinka tokia lakoniška produkto sudėtis: ekologiškas ožkų, avių pienas, fermentas, raugas ir druska. Jokių E“,- apie parinktus sūrius pakiliai kalbėjo J. Smičienė.
E. Viršilas po vakarienės atviravo, kad buvo nelengva kurti patiekalus galvojant apie šampaną, kurio negali iš anksto paragauti, o tenka remtis tik vyndario aprašymais: „Monte Pacis“ restorane kasdien gaminu degustacinius patiekalus, tačiau prie jų derinamas vynas, o ne atvirkščiai“. S. Jarmala džiaugėsi galimybe gaminti svečiams, kurie supranta maistą, jį vertina, o jų pateiktos pastabos ir pagyrimai visada yra labai vertingi.
