Apie Jonines sužinojo tik Lietuvoje
Gamtos prieglobstyje ant kalno gyvenanti moteris pasakojo, kad nei Vokietijoje, nei Olandijoje nėra populiaru švęsti Joninių. Su vasaros lygiadienio šventės papročiais ir tradicijomis R.van Calcar susipažino tik įsikūrusi Lietuvoje.
Kelis kartus Rutha Jonines paminėjo su pagoniškomis apeigomis – buvo pinami gėlių vainikai, kūrenami laižai, žoliaujama ir kupoliaujama, buriama, ieškoma paparčio žiedo.
Jonines jai teko švęsti ir šiuolaikiškai – su bičiuliais įsitaisius prie puošnaus, skanėstais nukrauto stalo.
Ruthai natūraliausia ir prasmingiausia Jonines švęsti gamtoje, nes ši šventė siejama su žolynais, žeme, ugnimi, dangaus ženklais.
Nors daugeliui lietuvių vasaros lygiadienis neatsiejamas nuo šašlykų, sočių mėsos kepsnių, Ruthai šiltuoju metų laiku norisi vaišintis lengvesniu maistu, šviežiomis uogomis ir daržovėmis.
Vasaros stalą dengia mėlyne staltiese
Olandijoje studijas baigusiai interjero dizainerei svarbūs ne tik šventiniai patiekalai, bet ir stalo puošyba.
„Gamtoje vasarą yra labai daug spalvų, todėl kuriant šventinę nuotaiką nereikia bijoti jomis žaisti. Svarbu, kad aplinka atrodytų įdomiai. Galima rinktis kontrastingus spalvų derinius ir svečiams palikti nepakartojamą įspūdį.
Pavyzdžiui, žalios pievos bei ošiančių medžių fone išraiškingai atrodys stalas, uždengtas ryškiai mėlyna staltiese.
Nors mėlyna spalva teikia solidumo, ji gali atpalaiduoti, nuraminti, jei bus derinama su balta. Todėl medines terasos kėdes prieš šventinę vakarienę uždengiu baltomis, kaspinais surišamomis pagalvėlėmis.
Su mėlyna spalva galima žaisti kaip širdis geidžia. Kad ir su kokia spalva derintume, ji atrodys nuostabiai.
Pavyzdžiui, mėlyna atrodys žaviai prie ryškiaspalvių vasarinių gėlių“, – kalbėjo Rutha, kuriai gėlės suteikia jaukumo ir romantikos.
Vaišės – ir mėsėdžiams, ir vegetarams
Joninių šventimui kaip pirmąjį patiekalą Rutha pasirinko pomidorų ir mocarelos užkandį, pagardintą juodųjų trumų skonio aliejumi.
Antrasis patiekalas – svieste kepti vištienos krūtinėlės kepsniai su šviežiomis virtomis bulvėmis ir grietinėlės bei česnakų padažu.
Manydama, jog tarp svečių gali būti ir vegetarų, šeimininkė juos nutarė pamaloninti vokiškai paruoštais smidrais su olandišku padažu. Tai savotiškas priminimas, jog lietuvės ir vokiečio duktė daug metų praleido Vokietijoje ir Olandijoje.
Rutha norėjo vegetarišką patiekalą ruošti iš baltųjų smidrų – ilgaamžę afrodiziakų reputaciją turinčių daržovių, tačiau šiuo metu Lietuvoje jų niekur nerado. Teko tenkintis žaliaisiais. Vokietijoje labai populiarus priedas prie smidrų – virtos bulvės.
Bet kokią mėsą, žuvį ar daržoves Rutha kepa svieste. Tuomet maistas jai daug skanesnis, nei keptas su aliejumi.
Taip pat moteris labai mėgsta česnakus. Jų negailėdama deda visur, kur tik galima.
„Kai kurie žmonės vengia česnakų dėl aitraus, ilgai išliekančio kvapo. Paprastas būdas to kvapo atsikratyti – sukramtyti šviežių petražolių šakelę“, – patarė šeimininkė.
Rutha stengiasi kuo mažiau smulkinti prieskonius, mėsą. Ruošdama grietinėlės padažą į keptuvę įdėjo nesmulkintų česnakų skiltelių. Kai jos kepdamos suminkštėjo, sutrynė mentele.
„Visose kulinarijos laidose vis dažniau kalbama, kad reikia vengti smulkinti produktus. Dabar visi nori žinoti, ką valgo, o ir virėjui nebereikia ilgai kankintis prie viryklės.
Mes naudojame šviežius ir sveikus produktus, tad kam juos susmulkinti ir paslėpti“, – kalbėjo interjero dizainerė.
Šventinei vakarienei ąsotyje paruoštą geriamąjį vandenį Rutha nutarė pagardinti ne citrinos griežinėliais, o šviežių bazilikų šakele.
Stalo vandenį galima gardinti ir šviežiomis mėtomis ar petražolėmis.
Šventės kulminacija – varškės pyragas
Joninių šventės kulminacijai Rutha iškepė gaivų varškės pyragą su braškėmis. Tai – jos mėgstamiausias pyragas, kurį vaikystėje per kiekvieną gimtadienį kepdavo mama.
Moteris nežino šio skanėsto kilmės.
Tačiau dar paauglystėje likusi be motinos, Rutha iki šių dienų išsaugojo įdėklą su mamos ranka rašytais patiekalų receptais.
„Visą naktį prieš gimtadienį prastai miegodavau, nes labai laukdavau, kada galėsiu mėgautis skaniausiu pasaulyje pyragu“, – prisiminimais dalinosi Rutha.
Šis pyragas turėtų puikiai tikti ir Joninėms.
„Jis – gaivus, neriebus, nesausas, galima puošti uogomis. Tie, kurie nemėgsta braškių ar yra joms alergiški, gali rinktis kitokias uogas. Pavyzdžiui, šilauoges“, – patarė R.van Calcar.
Šventei dengs ilgą stalą
Ruthos nuomone, žmonės gali rinktis, kaip švęsti Jonines, – prie švediško stalo vaikščiodami, bendraudami, žaisdami arba susėdę prie bendro stalo.
„Man labiau patinka žmones susodinti prie stalo, jei yra tokia galimybė.
Žinoma, jei ateina dvidešimt ir daugiau žmonių, geriau pasirūpinti švedišku stalu. Šiemet per Jonines mano terasoje susiburs aštuoni žmonės, tad dengsiu ilgą stalą“, – neslėpė Rutha.
Porceliano indus mėlynais pakraštėliais ir išpieštus mėlynais, žaliais ir gelsvais gėlių motyvais ji priderino prie staltiesės.
Taures baltajam vynui ir vandeniui pastatė virš sidabrinių peilių, o baltas servetėles, įkištas į specialius sidabrinius žiedus, – šalia šakučių. Peilius padėjo ant krištolinio padėkliuko, kad svečias, nenorėdamas peilio guldyti į lėkštę, galėtų jį padėti ant padėkliuko ir taip neišteptų staltiesės.
Kad stalas atrodytų dar žaismingiau, šeimininkė padėliojo spalvotų stiklo akmenėlių.
Kaip dekoraciją ant stalo pastatė ir kibirėlį su augančiomis petražolėmis.
Jei svečiai norėtų papildomai paskanauti prieskoninių augalų, galėtų tik ištiesti ranką ir nusiskinti šakelę.
Kaip užkandį tarp valgių ant stalo pastatė padėklą su braškėmis. Šios uogos – puikus Joninių šventės akcentas.
O braškių raudonumas nuostabiai dera prie mėlynos staltiesės ir lauko gėlių.
Ruthos terasoje vakarais neretai būna vėjuota, tad dėl saugumo šįkart ji nutarė stalo nepuošti žvakėmis.
Virš stalo interjero dizainerė pakabino žalsvos spalvos saulės energija įkraunamus lauko šviestuvus, kurie sutemus skleidžia malonią šviesą, o drauge nereikia baimintis, kad vėjo nuversta žvakė pradegins staltiesę.
Tačiau tie žmonės, kurie gali pasislėpti nuo gūsingo vėjo ir kuriems jaukumą teikia žvakių šviesa, gali drąsiai stalą puošti įvairiomis žvakidėmis. Juk per Jonines garbinama ugnis, deginami laužai.
Šalia miško gyvenanti Rutha sakė, kad šiuolaikiškai puoštas šventinis stalas turėtų nesukelti neigiamų asociacijų tiems, kuriems Joninės asocijuojasi su pagoniškais papročiais, gamtos motyvus sujungiančiais ritualais.
„Miškas ranka pasiekiamas. O ten yra visko – ir ąžuolų lapų, lauko gėlių vainikams pinti, ir paparčių, ir įvairių žolynų meilės burtams“, – sakė Rutha.
Ji pati šiemet vainikų nepins, tačiau svečius nustebins maloniomis staigmenomis – yra paruošusi kuklių, smagių dovanėlių su nuoširdžiais linkėjimais.
„Kiekvienas svečias turės progą iš specialios vazos išsitraukti dovanėlę.
Tai savotiškas paparčio žiedo paieškų pakaitalas. Tik dar geriau, nes prizai bus tikri“, – nusijuokė pašnekovė.
Kadangi prie stalo susės gerai vieni kitus pažįstantys žmonės, Joninių išvakarėse įdomių pokalbių neturėtų trūkti.
O jeigu vis dėlto rimtos kalbos pabostų, Rutha svečiams pasiūlys savo ateitį pasitikrinti specialiomis lietuviškomis būrimo kortomis.
Svieste keptų vištų krūtinėlių kepsneliai su grietinėlės ir česnakų padažu bei bulvėmis
Reikės:
1 kilogramo bulvių
500–600 vištų krūtinėlių
70 g sviesto
200 g grietinėlės (35 proc. riebumo)
5 nemažų česnako skiltelių
Nuskuskite bulves ir jas virkite. Tuo pat metu įkaitintoje keptuvėje išlydykite sviestą, sudėkite nesmulkintas vištų krūtinėles. Jas apkepkite iš abiejų pusių. Į keptuvę sudėkite česnako skilteles. Tada skersai perpjaukite vištienos krūtinėles, kad kepsneliai būtų plonesni ir greičiau iškeptų.
Kai česnakas apkeps ir suminkštės, šakute ar mentele keptuvėje sutrinkite. Bebaigiančius kepti vištienos kepsnelius apibarstykite druska, pipirais.
Kepsnelius kepkite maždaug 15 minučių. Po to į keptuvę su sviestu ir česnakais supilkite grietinėlę. Sumažinkite ugnį. Kaitinkite ir maišykite padažą, kol jis sutirštės. Pagal skonį įberkite druskos ir pipirų.
Olandiškas padažas, tinkantis su troškintomis daržovėmis
Reikės:
4 kiaušinių trynių
100 g sviesto
100 ml sauso baltojo vyno
50 ml obuolių acto
pipirų
muskato
druskos
Padažui skirtą sviestą išvalykite: ištirpdykite, nugriebkite putas ir nupilkite susidariusią baltą masę. Po to skaidrų sviesto lydinį šiek tiek atvėsinkite.
Tada indą, kuriame kaitinsite kiaušinio trynius su vynu ir actu, pastatykite ant verdančio puodo su vandeniu. Masę visą laiką maišykite. Kai ji pradės tirštėti, iš lėto pilkite sviestą. Masę nuolat maišykite, sukdami aštuoniukes. Stebėkite, kad ji nesusisluoksniuotų. Olandišką padažą gerai išsukite šluotele ir pabaigoje suplakite plaktuvu. Galiausiai suberkite druską, muskatą bei pipirus.
Olandiškas padažas tinka su bet kokiomis troškintomis daržovėmis: smidrais, gūžiniais kopūstais, brokoliais, taip pat su vištiena ir žuvimi.
Žaliuosius smidrus virkite apie 15 minučių.
