Į „VMG“ pripažintą geriausią metų virtuvės restoraną „Sofa de Pancho“ rinkosi kokybiško maisto mėgėjai ir žinomi kulinarijos pasaulio veidai. Šį kartą virtuvei vadovavo žinomas ir vienu geriausių Lietuvos šefu įvardijamas Deivydas Praspaliauskas ir jo „Bistro 1 dublis“ komanda.
Jiems padėjo „Sofa de Pancho“ pagrindinis šefas Vitalis Čižauskas.
Šis projektas nebuvo visiškai toks pat, kaip vilniečių ir kauniečių, tą pačią dieną susikeitusių virtuvėmis. Šįkart kuriant vakaro valgiaraštį abiejų restoranų virėjų komandos ne tik tarėsi, bet ir dalinosi pipirais (skirtingų rūšių pipirai yra labai svarbus meksikietiškos virtuvės ingredientas) ar kitais meksikietiškais produktais.
„Meksikos laboratorija #3“ – tai vadinosi šis renginys, ir ne veltui. Vakarienė, kai gamina kviestinė virėjų komanda, vyko jau ne pirmą kartą, tad nemanykite, kad toks projektas buvo nusižiūrėtas nuo „Uokso“ ir „Sweet root“. Juolab, užsienyje restoranai dažnai panašiai kooperuojasi.
Nuo pradžių
„Sofa de Pancho“ pasitiko itin puošniai. Ir taip spalvingu interjeru pasižyminčio restorano stalai buvo apdengti staltiesėmis, buvo pasirūpinta gražiu ir skaniu aperityvu – to pritrūko rengiant pirmąjį tokį projektą. Aperityvui buvo pateikta miško uogų „Margarita“, sukurta būtent šiam vakarui.
Dėkingas restorano įrengimas (su atvira virtuve) viso vakaru metu leido stebėti kruopščiai ir dailiai dirbančią virėjų komandą. Pridėtinės vertės pridėjo ir tai, jog Deivydas ar jo virėjai ne tik patys pateikė visus patiekalus, bet ir apie kiekvieną išsamiai papasakojo.
Šefo pasisveikinimui buvo pateiktas žolelių majonezas su „chipotle“ bei tortilijų traškučiais, o prie legendinės Deivydo burokėlių duonos, kurią kepant vietoje mielių naudojamas kefyras ir salyklas, buvo patiektas gaspačas – žinoma, ji buvo tiršta kaip padažas, kad jame būtų galima mirkyti duonelę. Pirmi du šefo pasveikinimai nuteikė pasiruošti ryškiems skoniams.
Deivydas Praspaliauskas prieš Meksikos virtuvę
Deivydui, kuris yra mylimas ir gerbiamas už vietos produktų vertinimą ir naudojimą, kuris yra stiprus 'nordic' virtuvės atstovas, meksikietiški ryškūs skoniai turėjo būti iššūkis. „Sofa de Pancho“ restorano patiekalai visuomet pasižymi itin ryškiais skoniais, tad tiek man, tiek kitiems svečiams buvo įdomu, ar pavyks išlaikyti skonio tęstinumą.
Pradžiai buvo paruošti rūkyto šamo putėsiai, paprikų salsa, šoninė, žolelių majonezas, avokadai bei kepti burokėliai (kaip gi Deivydas be jų), viskas pateikta ant juodosios tortilijos. Tai buvo mano favoritas – ryškaus ir išieškoto skonio. Nors ir be burokėlių būtų buvę gerai ir dar meksikietiškiau.
Po to atkeliavo gaivi ir vasariška sriuba su agurkais, šparagais, mėlynosiomis bulvėmis bei citrinų aliejumi. Gana drąsus žingsnis, nes žmonės atpratę nuo lengvų ir gaivių sultinių. Prieš keletą metų visos sriubos buvo tik trintos, o dabar karaliauja sočios ir galingos „ramen“ ar tailandietiška klasika - „Tom Yam“.
Tačiau jos karaliauja plačiojoje masėje – į garsių restoranų valgiaraščius vėl grįžo lengvos ir švelnios sriubos, primenančios močiutės ar mamos gamintas.
Žinoma, jomis nustebinti sunkiau, nes puikus skonis išgaunamas sunkesniu būdu. Deivydas nepabijojo ir, manau, labai teisingai padarė. Likau maloniai nudžiuginta.
Pagrindiniam patiekalui buvo parinkta jautienos išpjova su pomidorų salsa, keptais žiediniais kopūstais, pipirų ir vyno padažu. Jautiena kaip jautiena – geras šefas gerą jautieną kažin, ar sugadintų, ir padažas rimtas! Įdomu, jog kopūstai buvo patiekti šalti, bet tikriausiai dėl to, kad nesikirstų su šalta pomidorų salsa. Tiesa, dar buvo juodos duonos skrebučių, kurie visai nebuvo būtini prie meksikietiškos virtuvės interpretacijos.
Prieš desertą kai kuriems receptoriams įsijungti, o kai kuriems nurimti – pomidorų ganašas su vaikyste burnoje... Pamenate tuos saldainiukus, kai įsidedi, ir tau burnoje sproginėja? Tai va, toks pat dalykas, tik su gaiviais pomidorais.
Ir pabaigai – kulminacija: plombyro ledai, kepti bananai, bananų žele, karamelės ir šokolado ganašu su aitriosiomis paprikomis, morengais ir medaus pyrago trupiniais. Tos aitriosios paprikos ir „Tabasco“ natos deserte taip gerai sužaidė, kad turbūt net nemėgstantys desertų būtų suvalgę bent po kelis. Kaip dieviškai skamba, taip dieviškai ir baigėsi vakarienė.
Įdomu tai, kad ledai, kuriuose yra skirtingų vieno ingrediento tekstūros, irgi jau tapo madingi – juk vieno vakaro restoranų projekte „Uokso“ komanda pateikė ledus iš skirtingų agurkų tekstūrų. Šiuo atveju Deivydas sukūrė skirtingas banano tekstūras.
Išsaugojo savo braižą
Noriu pasidžiaugti, kad „Sofa de Pancho“ aptarnaujantis personalas nepamiršo pasiruošti namų darbų ir prie patiekalų parinkti labiausiai derančią tekilą – tai įrodė, kad šis gėrimas, taip pat kaip ir vynas, gali būti maisto palydovas, o gerai priderintas tik atskleidžia daugiau skonių.
Žinoma, skirtingus projektus galima lyginti, galima ir ne – smagu, kad apskritai kulinarinis pasaulis yra gyvas ir vyksta tokios vakarienės. Vis dėlto nugalėjo Deivydas. Nebūtinai lyginant su kitais projektais, bet Deivydas nugalėjo Meksikos virtuvę. Jo braižas stipriai atsispindėjo visuose patiekaluose. Ar tai gerai, ar blogai – priklauso nuo to, ko ėjote ragauti – Deivydo Praspaliausko patiekalų, meksikietiškos virtuvės ar jos interpretacijos. Man patiko.
