Visas darbas – galvoje
„Man aludarystė yra kūryba. Mėgstu eksperimentuoti, atrasti naujų idėjų ir skonių, kuriuos galima išnaudoti gaminant alų. Jau turiu tradiciją kiekvienų metų gegužės viduryje pagaminti alų su žydinčiomis pienėmis. Atostogų metu Italijoje teko ragauti alaus su lazdyno riešutais, man jis taip patiko, kad grįžęs tiesiu taikymu nulėkiau į turgų, prisipirkau riešutų ir išviriau savo riešutinį porterį“, – pasakojo A. Jučas.
Pasak jo, aludarystė nuo kitų hobių, pavyzdžiui, medžioklės, sodininkystės ar kompiuterinių žaidimų, skiriasi tuo, kad didžioji proceso dalis vyksta galvoje.
„Dažniausiai ilgai galvoje nešioju kokią idėją, kol ji subręsta, o tada lieka ją realizuoti. Tam reikia ir daug kantrybės – jei nori ką nors atlikti gerai, turi daryti neskubėdamas ir apgalvotai. Alaus gamybos procesas – man savotiška meditacija, bet planą – kaip ir ką darysiu – turiu pasiruošti iš anksto. Kitaip visas rezultatas gali nueiti perniek“, – pripažino alytiškis.
Didžiausias įvertinimas – ragautojai
Praėjusiais metais laimėjęs „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ organizuotą namų aludarių konkursą šiemet A. Jučas jau rodo rezultatą – 15 tūkst. litrų alaus „Uosto naujokas“, išvirto pagal jo sukurtą receptą. Pasak jo, tai yra didžiausias šio hobio įvertinimas – žinojimas, kad alaus paragaus daugiau žmonių, ne tik artimieji ar draugai.
„Pats nesu dažnas alaus vartotojas, savo gamintą alų dažniausiai išdalinu draugams, nusinešu į svečius, arba, jei tai ilgai brandinamas alus, keleriems metams uždarau į tamsų ir vėsų rūsį, kad subręstų. O laimėjus konkursą gauta galimybė savo alumi pavaišinti daugiau žmonių įkvepia ir toliau eksperimentuoti“, – sakė aludaris, konkursui pateikęs alaus receptą iš amerikietiškų apynių, miežių, kviečių ir karamelės salyklo.
Jam pritarė ir „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ aludaris Andrius Bagdzevičius, kurio kelias prasidėjo ten pat, kur ir daugelio kitų namų aludarių – apyniais ir salyklu prakvipusioje virtuvėje.
„Būtent eksperimentai ir yra įdomiausia šio hobio dalis. Labai smagu gautą rezultatą aptarti su savais žmonėmis ir galvoti, ką kitą kartą darysiu kitaip. Kai pavyksta tikrai geras alus, norisi vėl greitai kaisti puodus ir daryti kažką nauja, ima kilti naujos mintys, kurias iškart užsirašau.
Alų namuose gaminu ne dėl savęs, o dėl kitų žmonių – vienus alaus skonis nustebina, kiti iš naujo atranda pamėgtą skonį. Davęs paragauti savo gaminto alaus ir išgirdęs atsiliepimų, jaučiuosi žmonėms padovanojęs emociją. Manau, kad panašiai jausčiausi, jeigu būčiau aktorius ar dailininkas“, – sako jis.
Alų namuose gamina ne iš praktinių sumetimų
Šiandien tiek įranga, tiek ingredientai namų aludariams yra lengvai prieinami, o pasirinkimas tikrai platus. „Google“ paieškoje įvedus raktažodžius „alaus gamyba namuose“, per trumpą sekundės dalį grįžta daugiau nei milijonas paieškos rezultatų. Visa tai atveria nevaržomas galimybes eksperimentams namų sąlygomis.
„Pradėjus daryti alų, galima pasirinkti – gaminti jį iš daug rūšių salyklo arba rinktis paprastesnį ir mažiau pasiruošimo bei įrangos reikalaujantį alaus darymą iš salyklo ekstrakto“, – pasakojo aludaris.
A. Jučas pridūrė, kad pradėjus domėtis alaus gamyba namuose, tikrai galima rasti ir įsigyti visas tam reikalingas priemones. Tai, ko neįmanoma rasti Lietuvoje, galima tiesiog parsisiųsti iš užsienio.
Paklaustas, ar pasigaminti alų namuose yra pigiau nei įsigyti parduotuvėje, A. Bagdzevičius teigė, kad to, ką jis daro namuose, tikrai negali pavadinti racionaliu užsiėmimu.
„Gal kažkas ir pasigamina namuose alaus pigiau, tačiau didžioji dauguma mėgėjų alų namie daro ne dėl to. Už pinigus, kuriuos išleidau namų aludarystei per dvejus metus, aš galėjau nusipirkti keletą kartų daugiau alaus nei pats pasigaminau. Negana to – namuose darytu alumi vaišinu draugus – jiems beveik viskas ir atitenka“, – šypsojosi A. Bagdzevičius.
Kelia alaus kultūrą
Namų aludarystė, pasak jo, Lietuvoje šiuo metu jau yra pasiekusi brandos etapą. A.Bagdzevičius nežino, kiek aludarių mėgėjų mūsų šalyje yra iš viso, tačiau jų jau tikrai nemažai.
„Smagu tai, kad namų aludariai prisideda prie alaus kultūros Lietuvoje skleidimo. Eksperimentuodami namuose jie išbando įvairius alaus stilius, neapsiriboja įprastu alumi, o tai yra labai gerai. Be to, namų aludariai yra įrodymas, kad alus skirtas ne tik svaigintis, bet ir mėgautis, atrasti įvairių netikėtų skonių“, – apibendrino aludaris.
A. Jučo teigimu, gaminant alų namuose, išties atsiveria didesnės galimybės atrasti šį gėrimą iš naujo.
„Manau, kad alaus gamyba namuose prisideda prie žmonių švietimo, jog alus gali būti ne tik tamsus, šviesus ar kvietinis. Esu tikras, kad alus, kaip ir vynas, gali būti labai įdomus ir įvairus, gali derėti prie skirtingų patiekalų, tik jį reikia geriau pažinti“, – teigia jis.
