'Craft' populiarumas
Lietuvoje kol kas tokio alaus buvo galima įsigyti tik specializuotose gėrimų parduotuvėse ar restoranuose bei baruose. Tačiau vis labiau užsienyje ir Lietuvoje populiarėjantis alus veržiasi ir į masines prekybos vietas.
Šis alus stipriai populiarėja visame pasaulyje. Tai ypač ryšku JAV rinkoje – net kritus alaus pardavimams 2013 m., 'craft' alaus segmentas išaugo septyniais kartais. Europoje ši rūšis taip pat skina laurus, ji ypač populiari Italijoje, o Skandinavijoje išskirtinai šiam alui vykdomos parodos bei mugės.
Šis išskirtinis alus jau įsiliejo ir į prekybos centro „IKI“ asortimentą. „Pastebime, kad ir mūsų pirkėjai vis labiau ieško ko nors išskirtinio, tad reaguodami į besikeičiančius pirkėjų poreikius bei rinkos naujoves pirmieji iš didžiųjų prekybos tinklų pradėjome prekiauti šios klasės alumi. Prekyboje atsirado alaus rūšių iš viso pasaulio: JAV, Japonijos, Islandijos, Anglijos, Belgijos, Italijos bei kitų šalių. Jo išskirtinumas – nepriklausomų aludarių prerogatyva – netradicinės skonių paieškos ir intensyvūs, išskirtiniai kvapai“, – teigė prekybos tinklo „IKI“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Petraitis.
Įdomiausios rūšys
Beveik kiekvienas 'craft' alus yra išskirtinis ir savito skonio. Šie gėrimai sunkiai telpa į standartines alaus receptūros kategorijas, jų unikalios sudedamosios dalys bei gamybos principai skonį suformuoja kaip vienetinį.
Pavyzdžiui, apie italų gamintojo „Baladin“ įkūrėją Teo Musso, beje, laikomą alaus revoliucionieriumi, sklando įvairios legendos, viena jų – jo alus bręsta patalpoje, kurioje skamba muzika.
„Baladin“ idėja kurti alų, kaip maisto palydovą, kaip alternatyvą itališkam vynui buvo laikoma tikrų tikriausia beprotybe, – pasakojo „AMKA“ atstovas R. Matuzonis, – tačiau jau pirmieji pavyzdžiai vartotojų buvo sutikti itin palankiai.“
Iš visų išskirti reikėtų „Baladin Wayan“. Be tradicinių alaus sudedamųjų dalių jame yra grikių, speltos, apelsinų ir bergamočių žievelių, taip pat kalendros, pipirų, ramunėlių, gencijonų šaknų ir cinamono. Šis alus itin aromatingas, tinkantis prie žuvies ar jūros gėrybių.
Anot R. Matuzonio, išskirtinumu pasižymi ir islandiški alūs „Einstök“. Tačiau ne tik sudėtimi, bet ir gamybos vieta: „Šio gamintojo darykla yra įsikūrusi žvejų uoste vos už 100 km. į pietus nuo poliarinio rato. Lavos uolomis iš priešistorinių ledynų čia atiteka gryniausias vanduo, iš kurio ir kuriamas šis rankų darbo alus. Ypatinga ir tai, visi šios daryklos alūs yra 100 proc. veganiški, be genetiškai modifikuotų produktų.“
R. Matuzonis siūlo išbandyti ir japonišką alų: „Smalsiems vartotojams siūlytume tikrai įdomų alų su kava „Kiuchi Espresso Stout“. Tai karališkasis stautas, pagardintas kavos pupelėmis. Tokio alaus, nors ir nedidelio buteliuko, kai kam gali pasirodyti net per daug, nes jis kaip kava – tirštas ir labai aromatingas. Ne veltui pavadintas „Espresso Stout“ – juo tinka pasimėgauti su šokoladiniais desertais ar ledais.“
'Craft' ir maistas
'Craft' alus tapo itin madingu, jo atsirado labai daug, ir tai įvertino maisto mylėtojai, žinovai ir kritikai. Galima sakyti, jog vynas, lyginant su alumi, tapo konservatyviu ir tradiciniu. O alaus skonių ir rūšių atsiranda vis daugiau. Šiuolaikinės virtuvės gurmanai, įsileisdami alų, laužo nusistovėjusias ir visiems priimtinas taisykles bei skatina ieškoti naujų, dar nepatirtų derinių.
„Pagrindinė taisyklė išlieka – dominuojančias konkretaus alaus savybes reikia derinti su panašiomis maisto savybėmis. Tai yra, jei patiekiate rūkytą tamsų alų, prie jo derinkite dūmo kvapo ir skonio turintį maistą, pavyzdžiui keptą grilyje.
Nusprendus pasimėgauti lengvu ir gaiviu baltuoju alumi, pagardintu apelsinų žievelėmis ir kalendros sėklomis, tiks citrusais kvepiantys lengvi patiekalai. Svarbiausia žinoti, jog tiek maistas, tiek alus gali vienas kitą papildyti, sukurti naujas dermes kitokiems mūsų gomurio pojūčiams“, – patarė R. Matuzonis.
