Milžiniškas šviestuvas iš bemaž 3000 konservų dėžučių patraukia akį vos įėjus į Lisabonos širdyje įsikūrusį restoraną „Can The Can“. Šviestuvo autorius – buvęs dizaineris, o dabar restorano bendraturtis Victoras Vicente smagiai nusijuokia paklaustas, ar visų tų skardinių turinys buvo patiektas restorano svečiams.
Juokiasi tikrai ne dėl to, kad gurmaniškas maistas ir konservai būtų nesuderinami dalykai. Nors specialiai šviestuvui sukonstruoti tuščių dėžučių V.Vicente gavo tiesiai iš fabriko, per trejus restorano gyvavimo metus klientai neabejotinai jau suvalgė ne vieną tūkstantį skardinių žuvies, mat šio restorano virtuvės išskirtinumas ir yra gaminti būtent iš konservų.
Portugaliją gero maisto žinovai liaupsina dėl šviežių jūrų gėrybių, kurių čia gausu, tačiau žuvies konservai taip pat gali būti gurmaniškas produktas, tikina konservuotą maistą propaguojančio restorano vienas savininkų ir šį įsitikinimą grindžia savo verslo sėkme. Jis nesikuklindamas pabrėžia, kad su keliais bendraminčiais pirmasis pasaulyje atidarė restoraną, kuriame žuvies konservus iškėlė į gurmaniškos virtuvės aukštumas.
Bene brangiausioje patalpų nuomos prasme Lisabonos vietoje – Komercijos aikštėje – įsikūrusi stilinga 200 vietų maitinimo įstaiga klientų stoka nesiskundžia. Greta esančių restoranų staliukai apytuščiai, o „Can The Can" terasoje saulėtą šeštadienio popietę padavėjai vos spėja priimti užsakymus.
„Mes netiekiame svečiams paprasčiausiai vien tik atidarytų konservų skardinių. Mes ruošiame patiekalus ieškodami netradicinių būdų ir derindami konservuotas jūrų gėrybes su šviežiais ingredientais taip, kad konservuotas produktas taptų ne tik skanus, bet ir įdomus“, – pietums kramsnodamas žalių pupelių salotas su konservuota tuno papilve (labiausiai vertinama tuno dalimi) sako V.Vicente ir primygtinai siūlo paragauti kito valgiaraštyje esančio delikateso, vadinamo „muxama“ – džiovintos tuno filė riekelių, pagardintų apelsinais ir skrudintais migdolais.
Patiekalų aprašymas restorano valgiaraštyje gundyte gundo: cukinijų suktinukai su aštraus skonio sardinėmis; citrinų sultyse marinuota skumbrė su saldžiųjų bulvių tyre ir svarainiais bei lėtai žemoje temperatūroje virtais pomidorais; skrudinti aštuonkojai su juodu majonezu ir medumi. Svarbiausias visų šių išradingų užkandžių ingredientas – konservuotos jūrų gėrybės.
Sveikuoliai, nepaisydami įmantrių aprašymų, greičiausiai surauks nosį – konservuotas maistas nėra sveikas. Anaiptol, tokiems atkirs ne tik V.Vicente, bet ir gamintojai. Jų teigimu, gaminant kokybiškus žuvies konservus nenaudojama jokių konservantų, dažiklių ir kitokių nenatūralių maisto priedų. Be to, net ir konservuotoje žuvyje gausu omega-3 riebalų rūgščių.
„Žinoma, šviežia žuvis yra šviežia žuvis. Konservuojant pakinta žuvies savybės ir ji tampa jau kitu produktu. Neabejoju, kad konservuotas maistas gali būti sveikas, tačiau kalbėdamas apie restoraną ir jo patiekalus to niekada nepabrėžiu“, – dėsto V.Vicente. – Pats einu į valgyti į restoraną irgi ne todėl, kad ten ruošiamas sveikas maistas. Einu, nes ten įdomu, naujoviška.“
Restorano „Can the Can“ pavadinimas, išverstas į lietuvių kalbą, atrodo beprasmis, nes reiškia „užkonservuok skardinę“.
„Mes norime, kad tvirtas tradicijas Portugalijoje turinti žuvies konservų pramonė būtų išsaugota“, – taip restorano pavadinimą ir koncepciją aiškina jo savininkai, bendradarbiaujantys su gamintojais ir juos vienijančia organizacija.
Pirmasis konservų fabrikas Portugalijoje buvo įkurtas 1853 m. Prieš keletą dešimtmečių šalyje dar veikė 150 fabrikų. Dabar liko vos 20 gamintojų. Tačiau pastaraisiais metais ši pramonė atgimsta ir iš bjauriojo ančiuko virsta gulbe.
Posakis, kad nauja tėra užmiršta sena, iš dalies pasitvirtina kalbant ir apie žuvies konservus. Sunkmetį išgyvenantys portugalai vėl prisiminė tėvų ir senelių namuose ar vaikystės iškylose prie jūros valgytus greitai ir pigiai paruošiamus patiekalus su konservuotu tunu ar sardinėmis.
Tokiais prisiminimais netruko pasinaudoti gamintojai – į rinką sugrąžino senovines, prieš kelis dešimtmečius kurtas konservų etiketes. Spalvinga vintažinė pakuotė lyg masalas ėmė traukti turistus, ieškančius originalių suvenyrų ar lauktuvių namiškiams. Juolab kad tokia dovana greičiausiai nedulkės niekam nereikalinga lentynoje, o bus suvartota pagal paskirtį.
Vienoje seniausių Lisabonoje (atidarytoje prieš 85 metus) konservų parduotuvių „Conserveira de Lisboa“, minimoje beveik visuose turistų giduose, dažną metą būna pirkėjų apgultis.
Nedidelė šeimos verslo parduotuvė nuo atidarymo mažai pasikeitusi, nors ją valdo jau trečia savininkų karta. Konservų dėžutės čia vis dar rankomis vyniojamos į popierių ir perrišamos siūlu, o ant prekystalio riogso didžiulis prieštvaninis kasos aparatas, skaičiuojantis eskudais – valiuta, kuria portugalai naudojosi iki euro. Privilioti turistams tokios egzotikos tik ir reikia: jiems čia ne tik vieta įsigyti konservų, bet ir įsiamžinti.
Laisvai angliškai, itališkai, prancūziškai bendraujančios pardavėjos jau įpratusios prie fotoaparatų blyksčių ir guviai pristato pirkėjams įvairiausiais būdais (savo sultyse, aliejuje ar pomidorų padaže) paruoštų įvairių rūšių žuvų skardines. Tuno ar sardinių konservai čia kainuoja kelis kartus brangiau nei dideliame prekybos centre. Tačiau turistams tai nė motais – retas perka tik vieną skardinę.
„Tokių konservų, kokiais prekiaujame mes, paprastame prekybos centre nerasite“, – tikina už kelių kvartalų neseniai įsikūrusios kitos, daug didesnės, konservų parduotuvės „Loja das conservas“ darbuotoja. Mokiam ir išrankesnio skonio pirkėjui gamintojai siūlo ne tik patrauklią pakuotę, bet ir geresnį produktą. Tokiems konservams naudojama aukščiausios rūšies žuvis, dažnai net nešaldyta, o dar šviežia. Kai kuriuose fabrikuose iki šiol žuvys atrenkamos ir pjaustomos rankomis.
Kai sukuri gerą istoriją, gali parduoti bet kurį produktą – sako auksinė rinkodaros taisyklė. Specializuotų konservų parduotuvių didžiuosiuose Portugalijos miestuose pastaraisiais metais pridygo kaip grybų po lietaus. Negana to, portugališkais žuvies konservais šalia atvirukų su miesto vaizdais prekiauja beveik visos Lisabonos suvenyrų parduotuvėlės.
