Tą sąrašą „sudaro nematerialiojo paveldo elementai, kurie,
bendruomenių ir valstybių nuomone, reikalauja skubių apsaugos
priemonių, kad išliktų“, – sakoma Jungtinių Tautų švietimo,
mokslo ir kultūros organizacijos tinklalapyje.
Neapolis seniai laikomas vieno iš populiariausių pasaulyje
patiekalų dvasine tėvyne.
Neapolietiška pica pasižymi aukso spalvos pakilusia plutele,
susidariusia kepant krosnyje. Šios picos pagrindas traškus, tačiau
švelnus, o patiekalo skonyje aiškiai išreikštas pomidorų
rūgštumas, papildytas raudonėlio, česnako, baziliko ir mocarelos
sūrio aromatais.
Tikrą neapolietišką picą moka pagaminti tik įgudęs picų
kepėjas malkomis kūrenamoje krosnyje.
Picos pagrindas neturėtų būti storesnis negu 3 mm, o patiekalas
kepamas 60–90 sekundžių ąžuolinėmis malkomis kūrenamoje iš
akmenų sumūrytoje krosnyje.
Neapolietiška pica šiame pietiniame Italijos mieste buvo
išrasta maždaug 1715–1725 metais. Pasaulyje pagarsėjęs jos
variantas – pica „Margherita“ – buvo pirmąkart pagamintas
1889 metais.
Pasakojama, kad Savojos karalienė Margherita (Margarita)
paprašė vieno garsaus Neapolio picajolų sukurti patiekalą
liaudžiai.
To užsakymo rezultatas tapo pagrindu daugumai visame pasaulyje
išpopuliarėjusių picų ir pasižymėjo Italijos, kuri tuomet buvo
neseniai suvienyta, nacionalinėmis spalvomis: žalia baziliko, balta
mocarelos ir raudona – pomidorų.
