Rygos technologijų universiteto biotekstilinių medžiagų tyrimų laboratorijos vadovė Inga Lašenko yra viena tų, kuri daugiausiai tyrinėjo gintaro galias ir jo pritaikymo galimybes. Mokslininkė su komanda sukūrė technologiją, kurią dabar taiko alkoholio gamintojai – jie gintaru grynina degtinę.
„Atlikome tyrimus su gintaru, išgautu skirtinguose kraštuose. Galiu patvirtinti, kad Baltijos auksas – unikalus. Tiktai Baltijos gintare yra tiek daug biologiškai aktyvių komponentų“, – tvirtino I.Lašenko.
Geriausias pasirinkimas
Mintis pritaikyti gintarą tekstilei ar maisto pramonei latvei kilo, kai prieš keletą metų ji lankėsi Egipto nacionalinėje bibliotekoje ir užtiko duomenų apie kraujagyslių pakaitalus, kitaip tariant – implantus iš gintaro.
„Nesupratau ir iki šiol nesuprantu, ar kraujagyslių keitimo operacijos buvo įmanomos prieš 3 tūkstančius metų, tačiau tuomet man kilo mintis daugiau patyrinėti gintarą“, – pasakojo mokslininkė.
Pirmiausia I.Lašenko atliko tyrimus, kaip veikia skirtingos gintarų rūšys.
„Vertinant biologinį poveikį paaiškėjo, kad veikia tiktai Baltijos gintaras. Mat tiktai Baltijos gintare yra gintaro rūgšties – biologiškai aktyvaus komponento“, – teigė mokslininkė.
Be to, jos teigimu, Baltijos gintaras pasižymi dar viena puikia savybe – jame nėra sunkiųjų metalų, kai tuo tarpu kitur iškasamame gintare jo yra.
„Taigi, paaiškėjo, kad Baltijos gintaras – geriausias, jeigu norime jį naudoti maisto pramonei“, – pasakojo latvė.
Kaip gintaras gryninamas?
Kitas žingsnis buvo išgryninti gintarą, pašalinti priemaišas, mat per milijonus metų jis susimaišė su mineralais, smėliu ir anglimi. 1 kilograme gintaro yra apie 200 gramų medienos, akmenų, kitų priemaišų.
„Tad tikrai nereikėtų iš jūros išplauto gintaro užpilti degtine“, – patarė mokslininkė.
Gryninant gintarą į 100 litrų tyro vandens talpyklas su smulkintu gintaru leidžiamas deguonis – jis skatina priemaišų atsiskyrimą. Mažo tankio medžiagos kyla į talpyklos viršų, o gintaras ir kitos sunkesnės medžiagos nusėda dugne.
Po to gintaras beriamas į koncentruotos druskos tirpalą. Jame gintaro granulės kyla į paviršių, o akmenys – skęsta.
Po to gintaras išplaunamas, išdžiovinamas ir kelis kartus malamas cirkonio granulėmis.
„Taip gauname gintaro miltelius, kurie yra labai švelnūs. Juos sumaišome su jau išlydytomis poliamido granulėmis – jos turi išskirtinę savybę nepakeisti pačios medžiagos, todėl neretai dar yra naudojamos kraujagyslių chirurgijoje“, – pasakojo I.Lašenko.
Iš sumaišyto mišinio gaunamos gintaro granulės, kurios vėliau naudojamos filtrų gamyboje. Taip pat iš gintarų granulių Vokietijoje gaminamos gintaro gijos, kurias Rusijos „Tehnofilter“ mokslininkai naudoja specialių filtrų gamybai.
Pirmoji pasaulyje gintaru gryninta degtinė
Unikalias gintaro savybes pasiryžo prikelti didžiausia alkoholinių gėrimų gamintoja Baltijos šalyse „Latvijas Balzams“. Sutelkusi Latvijos mokslininkų ir filtrų gamintojų iš Rusijos jėgas ji sukūrė ir užpatentavo gryninimo gintaru technologiją.
Taip atsirado pirmoji pasaulyje gintaru gryninta degtinė „Amber Gold“.
Kad ši degtinė įgytų savitą, ypatingai švelnų skonį, ji filtruojama net 8 kartus. Paskutiniuosius – ypatingai, per tris skirtingus filtrus: pirmiausia per gintaro gijų filtrą, po to per gintaro ir sidabro mikrogranulių filtrą ir galiausiai per aukso gijų filtrą.
