Gurmanus į Palangą vilioja ne tik kepta stinta

Dvylikta kartą Palangoje vyksianti Stintų šventė jau seniai tapo tikra gurmanų fiesta, kurioje neapsiribojama tiktai tradiciškai kepamomis stintomis.

Tačiau daugiau nei prieš 10 metų net ir keptos stintos kurorto kavinėse būdavo didžiausia naujiena, nes šviežios žuvies visuomet trūkdavo.

Verslininkai buvo priklausomi nuo žvejų laimikio. Be to, sugautą šviežią žuvį iš žvejų beregint supirkdavo iš kitų šalies miestų atvažiavę perpardavinėtojai.

Paragauti keptų stintų patiekalų kavinėse žiemą buvo galima tik trumpai, kai nedidelė dalis kavinių savininkų surizikuodavo iš žvejų nupirkti keliolika kilogramų šviežios žuvies. Užsišaldyti stintų tuomet nebuvo priimta. Kol Palangoje nebuvo pradėta rengti Stintų šventė, pirkti talpių šaldiklių kavinės nematė reikalo.

Tačiau mieste pradėjus organizuoti šventes, verslininkai susidūrė su problema – šventės metu ėmė trūkti šviežių stintų. Pirmaisiais metais atsitiko taip, kad šventėje nebuvo nė vienos keptos, o juo labiau šviežios stintos. Pasitaikė audringas laikotarpis, ir žvejai negalėjo išplaukti į jūrą.

Tada verslininkai apsirūpino šaldikliais, ir stintas šventei ėmė kaupti dar gruodį. Maitinimo įstaigų savininkams pradėjus dideliais kiekiais užsišaldyti stintų, kai kurios kavinės keptas stintas įtraukė į savo nuolatinius valgiaraščius. Talpesnius šaldymo įrengimus turintys restoranai dabar patiekalų iš stintų gali pasiūlyti ir vidurvasarį.

Stintų patiekalų asortimentas pradėjo plėstis tik prasidėjus stintų šventėms.

Be keptų stintų šventės dalyviams verslininkai norėjo pasiūlyti įvairesnių patiekalų. Taip šalia keptuvėse skrudinamų stintų ilgainiui atsirado marinuotos, rūkytos, vytintos ir net ant žarijų keptos stintos.

Palangoje daugiausiai patiekalų iš stintų siūlo vienintelis pajūryje esantis žuvies restoranas „Žuvinė“.

Čia galima paskanauti net keturiais būdais paruoštų stintų: keptų stintų su traškia plutele, pagal seną kuršių receptą marinuotų stintų, karštai rūkytų stintų. Ketvirtasis patiekalas siūlomas tik „Žuvinės“ restorane – tai stintų ikrų blyneliai.

„Daugiau ką nors pagaminti iš stintų tikriausiai jau neįmanoma“, – mano „Žuvinės“ savininkė Rūta Sakalauskienė.

Iš stintų dar galima išvirti žuvienę, tačiau ji yra skani tik tuomet, jei į puodą dedama ir kitų rūšių žuvies.

Labiausiai R.Sakalauskienė didžiuojasi „Žuvinės“ virėjų sugalvotais ikrų blyneliais. Tarp dantų it sniegas gurgždantys kepti ikrai iš tiesų yra gurmaniškas valgis.

Ikrų blyneliai ruošiami labai paprastai. Stintų ikrų masė pasūdoma, į ją dedama grūstų baltųjų pipirų. Iš tąsių ikrų suformuojama blynelio forma. Blyneliai kepami įkaitusiame aliejuje ant stiprios ugnies.

Svarbiausia, kad ikrai apskrustų, bet nespėtų prisigerti aliejaus. Tuomet jie ištyžta ir kramtant nebelieka ikrų grikšėjimo.

Skanios ir rūkytos stintos. Jos patiekiamos su sūryme virtomis pupomis. Šis patiekalas tinka prie alaus.

Prieš rūkant šviežios stintos turi keletą valandų pastovėti pasūdytos su grūstais pipirais. Šitaip pamarinuotos jos rūkomos iki 20 minučių.

„Žuvinės“ lankytojai mielai skanauja marinuotų stintų. Šio patiekalo sėkmę lemia marinatas.

Į užvirintą vandenį smulkiai įpjaustoma arba patarkuojama morkų, įdedama svogūnų, įpilama acto, druskos, cukraus, lauro lapų, kvepiančiųjų pipirų ir visa tai paverdama apie 3 minutes. Po to marinatas atšaldomas.

Šiuo marinatu užpilamos iškeptos stintos.

Be jau žinomų stintų patiekalų senieji žvejai mena ir tokius šių žuvų paruošimo būdus, kurie dabar atrodytų mažų mažiausiai keistai.

Pagal senovės receptą stintas galima išsikepti ir ant laužo. Anot Šventosios žvejų, susikūrę laužą jų seneliai stintą valgymui paruošdavo per kelias minutes.

Į vandenyje sudrėkintą laikraščio lapą reikia įvynioti šviežią stintą ir pasiekiamoje vietoje įmesti į laužą. Po minutės kitos popieriui išdžiūvus ir apdegus stintą reikia ištraukti iš laužo ir apvalius pelenus valgyti.

Žvejai tvirtino, kad šitaip ištroškinta ir apskrudusi stinta yra neapsakomai skani.

Tarpukario Lietuvoje stintos nebuvo populiarus žvejų laimikis. Stintoms skirtų smulkių tinklų žvejai neturėjo, todėl šios žuvys būdavo sietais gaudomos nuo kranto. Anksčiau šaltesnių žiemų metu jūra užšaldavo ir per ledus būdavo sunku prieiti prie vandens.

Prieš karą žmonės labiau valgydavo virtas stintas. Žvejai teigė, kad iš stintų išverdama puiki žuvienė. Ilgesniam laikymui iš stintų būdavo gaminama šaltiena.

Tačiau tarpukariu, kai Baltijos jūroje knibždėjo gerokai didesnių ir vertingesnių žuvų, stintomis būdavo šeriamos kiaulės arba jomis tręšiami daržai. ˙