Kas gi jis toks? Ką jis veikia Lietuvoje? „Nuveikiau išties nemažai, bet tai - tik pradžia", - šypsodamasis pasakojo Maciejus.
Informacijos interneto platybėse apie šį šefą nėra daug. Tačiau už jį kalba jo paties nuveikti darbai: žinomi pasaulio restoranai, įspūdingi mokslo diplomai, puikūs įžymybių įvertinimai, darbas kruiziniuose laivuose, restoranas Lietuvoje ir daug visko.
- Papasakokite apie save daugiau. Ką veikiate Lietuvoje? Kaip ją pasirinkote?
- Jei atvirai, Lietuva pasirinko mane - esu meilės imigrantas. Mano žmona lietuvė, beje ir pats esu pusiau lietuvis. Mano tautybė lenkas, tačiau viskas, kas lietuviška, man yra labai artima ir puikiai žinoma. Susipažinome Ispanijoje, nuo tada ir neišsiskyrėme. Taip atsidūriau Lietuvoje. Vilniuje gyvenu jau metus.
Kartu su verslo partnere įkūrėme maisto gamybos renginiams įmonę, rengiame vakarėlius, maisto gaminimo kursus. Daugiau nei dvidešimt metų keliavau po pasaulį, gyvenau neišsikraudamas lagaminų, dabar aprimau ir nusprendžiau, jog stotelė gali būti Lietuva, o kodėl gi ne?
- Kodėl pasirinkote tokią specialybę? Tai buvo jūsų gyvenimo svajonė ar tiesiog atsitiktinumas?
- Visuomet mėgau gaminti, tai buvo lyg hobis. Būdamas labai jaunas pradėjau dirbti baruose, kavinėse ir restoranuose.
Tačiau tai nebuvo pats pirmas mano pasirinkimas. Savo karjerą pradėjau dirbdamas sraigtasparnių mechaniku. Bet šis darbas buvo ne man – per daug rimtas, nuobodus, monotoniškas. Tuomet nusprendžiau savo darbo kryptį keisti iš pagrindų ir Lenkijoje įgijau kulinaro specialybę.
Mano smalsumas tik augo, norėjau pasiekti daugiau ir išvykau į Angliją, kur praleidau beveik trylika metų. Taip susiklostė, kad išvykęs iš ten su savimi išsivežiau dar du diplomus: profesionalaus tarptautinės virtuvės šefo ir maisto meno. Mokslus tęsiau ir kvalfikaciją kėliau Majamyje. Daug išmokau dirbdamas kruiziniuose laivuose.
Virtuvės šefų aš nebijau vadinti menininkais, kūrėjais. Gal kai kurių mintyse toks teiginys sukelia ir daug prieštaravimų, bet iš esmės dėl charakterių, išvystyto talento šefus drąsiai galima priskirti meno atstovams.
Mano nuomone, noras atrasti ir eksperimentuoti virtuvėje turi būti „įaugęs į kraują“. Būtent taip yra ir su manimi – tai dalis mano asmenybės, gyvenimo būdo.
- Ką manote apie lietuvišką virtuvę, tradicinius lietuviškus patiekalus? Juk cepelinai kai kuriems svečiams iš kitų šalių pasirodo iš viso nevalgomi?
- O man ji patinka. Gal dėl to, jog yra panaši į lenkišką virtuvę?
Mėgstu savo žmonos ar uošvės gamintą maistą. Pats nevengiu gaminti lietuviškų patiekalų, žinoma išbandau vis naujus gaminimo būdus. Lietuviška virtuvė taip pat gali nustebinti: juk nėra nieko, ko negalėtum pakeisti, pagaminti savaip. Tarkime, mano mėgstamiausias lietuviškas patiekalas – balandėliai, kuriuos kiekvieną kartą atrandu iš naujo.
- Kokios pasaulio virtuvės jus labiausiai žavi? Kodėl?
- Gaminti ir gilintis man patinka į visas pasaulio virtuves, ypač italų, prancūzų. Tačiau mano „varikliukas“ yra Azijos virtuvė. Ji man tarsi koks neatrastas, neištyrinėtas pasaulis, į kurį nuolatos noriu gilintis, stebėti, bandyti ir pajausti.
Ši virtuvė garsėja išskirtiniu skoniu, tačiau skanaudamas jos patiekalus turbūt retas kuris susimąsto apie jos teikiamą naudą sveikatai. Tai kur kas lengvesnis maistas nei patiekiamas ant tradicinio lietuvių stalo, o gaminimo galimybės tiesiog neribotos. Tas mane ir žavi.
Pagrindinė azijietiškos virtuvės filosofijos taisyklė – tokie maisto produktai, kaip ryžiai, makaronai, grūdai ir kita jų grupė - daržovės, vaisiai, riešutai, pupelės, mėsa, paukštiena, jūros gėrybės - turi sudaryti dvi lygias dalis. Išbandydamas ir kurdamas tokius patiekalus labiausiai jaučiuosi savimi, tai mano iššūkis.
- Apkeliavote kone visą pasaulį. Kokioje vietoje labiausiai norėtumėte pasilikti?
- Ispanijoje. Tai šalis, kur niekas neskuba, gyvena atvirai, ramiai, draugiškai, be didelės konkurencijos ar įtampos. Jei turėčiau tokią galimybę, norėčiau daugiau laiko praleisti būtent ten. Žinoma, mane įkvepia ir kitos pasaulio vietos: Amerika, Prancūzija.
Dėl klimato norėčiau grįžti į Majamį, kur be paliovos šviečia saulė, ir žmonės - įdegę. Tad patikėkite manimi, man iki šiol sunku priprasti prie lietuviško, permainingo oro.
- Teko aptarnauti daugybę visame pasaulyje žinomų kino, sporto, verslo, politikos atstovų. Ar sulaukėte ypatingų užsakymų, norų, kurie nustebintų?
- Nustebinsiu turbūt tik aš, nes ne - nebuvo. Visi jie turėjo savo mėgiamus patiekalus, kiekvieną kartą norėdavo išbandyti kažką naujo. Tarkime, Peteriui Andre taip patiko mano gaminamas maistas, kad kvietė mane dirbti jo asmeniniu šefu.
Viena labiausiai įsimintų akimirkų - tai maisto gaminimas „Fifa World Cup“ uždarymo vakarėliui. Ypatingas klientas buvo ir daininkas Sealas, kuris visuomet ateidavo atsidėkoti už pietus ar vakarienę.
