Baras įsiminė dėl savo neįprastos koncepcijos. Jis sukurtas remiantis praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje JAV vyravusiomis tendencijomis. Tuo metu Jungtinėse Valstijose įsigaliojo sausasis įstatymas, draudęs gaminti ir pardavinėti alkoholį, todėl ėmė kurtis slapti barai, vadinami „speakeasies“ - toks pavadinimas kilo dėl to, kad apie tokias vietas buvo vengiama garsiai kalbėti viešumoje, o esant viduje - kelti triukšmą, idant būtų išvengta nereikalingo pareigūnų dėmesio.
Nors dabar licenciją pardavinėti alkoholiui gauti ir nėra sunku (o Paryžiuje niekas nedraudžia jo vartoti ir viešose vietose), „speakieses“ vis dar egzistuoja daugybėje šalių kaip vietos, kuriose tvyro ne tik unikali atmosfera, bet ir renkasi šiek tiek kitokia, meniškesnė ir intelektualesnė publika - eilinis žmogus iš gatvės pro tokią vietą praeis nieko neįtardamas.
Aš ir pati maniau, kad mes einame vakarieniauti į nedidukę italų piceriją, bet kai keliais žingsniais perėjome visą kavinę, ir man buvo atidarytos durys į maisto šaldytuvą (nė kiek neperdedu - ten tikrai kabėjo dideli mėsos gabalai, matėsi dėžės su įvairiais produktais), nemeluosiu - gerokai nustebau.
Tuomet man atsivėrė kitos durys - ir tuomet mes, rodos, patekome į visai kitą pasaulį. Pasijutau kaip Alisa Stebuklų Šalyje, tik mano tunelis buvo šaldytuvas...
Šiek tiek aptrinti odiniai krėslai, stambaus krištolo senovinio stiliaus taurės, garsiai grojanti legendinė džiazo muzika - viskas labai priminė vaizdą iš filmų apie praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio Ameriką.
Baro valgiaraštyje nebuvo nė vieno įprasto kokteilio - neradau nei „Mojito", nei „Daiquiri" ar „Margaritos". Užtat daugybė niekur negirdėtų, įdomiai pavadintų, netradicinių mišinių. Išbandžiau du ir abu buvo nuostabūs. Ganėtinai stiprūs, juose ryškiai jautėsi alkoholis, tačiau akivaizdu, kad buvo naudojami kokybiški ingridientai ir proporcijos puikiai atitaikytos - burnoje likęs tekilos poskonis visiškai neerzino ir maloniai šildė.
Bare lankėmės penktadienio vakarą, tad laikui bėgant jis visiškai prisipildė, ir daugybė žmonių rinkosi vietas rūkomajame, nepaisydami ventiliacijos stokos ir didžiulių dūmų kamuolių.
„Le Moonshiner" dar gamina ir savo pačių alkoholį, kurio ragauti neteko, tačiau atsiliepimai - puikūs. Neabejotinai tai vieta, kur pati dar ne kartą lankysiuosi ir siūlyčiau užsukti kiekvienam, vykstančiam į Paryžių. O ir Lietuvos verslininkams, manau, tai puiki idėja naujai, žaviai vietai Vilniuje.
Le Moonshiner 5 Rue Sedaine Paryžius, Prancūzija
