Ką rašyti, kai sesers vyras pradeda kepti picas ir pasiūlo vieną kitą kepinį, kad apie jį parašytum? Ką daryti, kai pats kritikas investuoja į koldūnų fabriką, ir restoranų tinklas siūlo didžiulį užsakymą šaldytiems koldūnams, mainais už teigiamą apžvalgą, kuri, žinoma, atneš restoranų tinklui papildomus milijonus, o fabriko darbuotojams – užtikrintą ateitį ir duoną ant stalo jų vaikams?
Nepagalvokite, tai – tik išgalvotos situacijos, tačiau nerimauti yra dėl ko.
Panašiai pasijutau, atėjęs prie save maitinančios (kitas pasakytų – šeriančios) rankos vardu pavadinto baro Palangos nuodėmių alėjoje, dar vadinamoje J.Basanavičiaus gatve.
Gatvę kada nors pavadins Vitalijos Katunskytės arba Cukraus Vatos garbei, bet dar ne dabar. Dar ne laikas.
Kaip man rašyti apie barą „Lietuvos rytas“, kur sienos padabintos karikatūristo Jono Varno darbais ir gyvųjų klasikų citatomis (mano paties žodžius dar tik kala granite geriausi Rokantiškių meistrai, kantrybės, gerbiamieji)?
Jei sukritikuosiu – sakys, čia tik apsimeta, objektyvumą vaizduoja. Jei pagirsiu – sakys, kaipgi kitaip, liūtas leopardui ausies nekerta, žinoma, kad straipsnis saviškių nupirktas už tūkstančių tūkstančius ir už vieną kitą mėsainį.
Todėl geriausia bus rašyti objektyviai. Jei netikite – jūsų bėda. Kažkada žmonės netikėjo ir žemės sukimusi aplink saulę, ir jūs žinote, kaip tiems žmonėms baigėsi. Jie visi šiandien po velėna.
Meniu nemažas, ir jame visas kurortinis repertuaras – nieko kito neverta ir tikėtis, ir teisingai.
Kadangi vasara, pradedame šaltibarščiais (8 Lt). Porcija didelė, bulvės puikios, na o patys šaltibarščiai kiek rūgštoki nuo acto, kuriame buvo marinuoti burokėliai.
Gruzdinti kalmarų žiedai tešloje (14 Lt) – ne japoniški, bet lietuviški. Tešlos sluoksnis storokas, tačiau tešla – lengvutė, ir absoliučiai šviežias aliejus. Patiko.
Cezario salotos (20 Lt) nustebino labai gera vištienos kokybe ir šiaip gerais produktais. Ir padažas buvo patiektas atskirai, kaip patinka mums, kurie nusipelno gyventi geriau. Manote, man specialiai geresnių produktų atnešė? Nemanau.
Šaldytuvuose nelaiko dviejų rūšių vištienos, vienos žmonėms, o kitos – jei užeitų Užkalnis. Taip nebūna.
O kaip pomidorai Cezario salotose, klausite jūs? Juk aš, kaip kritikas, taip kovoju su jais. Na taip, geriau jų ten nebūtų. Gal pasitaisys. Gal man senatvė, kad toks geranoriškas pasidariau?
Vištiena su migdolais (26 Lt) buvo puiki. Negudrus patiekalas, bet skonio buvo daug, ir migdolai priminė Indijos maisto restoraną. Ir džiugino kokybiški produktai. Paprastas, nebrangus pajūrio patiekalas, kurio ant lėkštės valgytojos nepaliko nė kąsnelio.
Bulviniai blynai (14 Lt) pasižymėjo porcijos dydžiu, ir jie buvo švelnūs. Kažkuo jie panašūs į mane, pagalvojau.
Man labiausiai patiko kiaulienos šašlykas (24 Lt) – ne tik dėl solidžios porcijos, bet ir dėl puikiai marinuotos ir gerai iškeptos mėsos, skoniu nubloškiančios atgal į vaikystę, kai šašlykas Tarybų Lietuvoje buvo vienas nedaugelio skanių patiekalų, ir kai jį tėvai pirkdavo retai, ir dažniausiai kokia nors ypatinga proga, turbūt dažniausiai pajūryje, kur atostogavau, kaip mielas pūstažandis Andriukas, tikra nomenklatūros išpera.
Mane tas šašlykas nuteikė labai gerai. Geresnio tikrai Palangoje nesu valgęs, o ir Vilniuje – na, nebent reikėtų važiuoti į keistą Fabijoniškių barą-bilijardinę „Fabai“.
Tai būkit geri, sakykit, kaip jų dabar negirti? Revoliucijų čia jokių nėra ir nebus, ir sostinėje šis baras tikrai nelaimėtų jokių konkursų (na, nebent už karikatūras ant sienų). Tačiau leiskite priminti, kad viską vertinu aplinkos kontekste, ir todėl Joniškio „Statoil“ siūlomas maistas tų kraštų kokybiškai kulinarijai yra reikšmingesnis reiškinys, nei Vilniui – dar vienas neblogas italų restoranas.
Palangos J.Basanavičiaus gatvės kontekste, ir ypač prisiminus, kad legendų apipinta Sovietų Sąjungos mitybos ambasada, kavinė „Monika“, yra kitoje gatvės pusėje, baras „Lietuvos rytas“ yra labai stiprus žaidėjas.
Solidi įstaigos išvaizda ir gaminimas iš gerų produktų (kai klientai sušlamštų bet kokius, ir daugelis ten apie tai nepamiršta) leidžia nepagailėti gero vertinimo.
Pietūs keturiems, neatskaičiavus specialios nuolaidos saviškiams, kainavo 138 Lt ir arbatpinigius.
Pagalvojus ne apie save, o apie tūkstančius poilsiautojų, kurie Palangoje po Joninių pradeda sezoną ir turi kažkur maitintis, ir apie tai, kad be šito baro jiems labai daug ko stigtų, vertinu savo laikraščio barą keturiomis žąsimis iš penkių, ir tegu jums būna skalsi ir stora vasara.
Baras "Lietuvos rytas", J.Basanavičiaus g. 11, Palanga. Tel. +370 673 77626.
