Kodėl dedeklės tampa agresyviomis?
Sugrūstos į mažyčius narvus, didžiąją paros dalį praleidžiančios dirbtinėje šviesoje ir šeriamos pramoniniais pašarais su daugybe priedų. Nukapotais snapais, ilgiausiais nagais - taip laikomos vištos tampa agresyviomis ir puola viena kitą.
Kokius kiaušinius deda šie nelaimingi nuolatiniame strese gyvenantys paukščiai, negalintys nei patys pasiieškoti sliekų, nei nagais pakapstyti žemės, nei išskleisti sparnų ar pasiturkšti smėlyje ir taip išsivalyti nuo parazitų?
Esame tai, ką valgome – šią dažnai kartojamą frazę galima pritaikyti ir dedeklėms. Vištų kiaušinių kokybė priklauso nuo to, ką jos lesa. Paukštininkystės fermose laikomų vištų lesale netrūksta įvairiausių priedų – ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir chemikalų, dažiklių bei konservantų.
Užpuolus epidemijoms jos yra girdomos antibiotikais ar kitais vaistais. Cheminės medžiagos, kurių gauna dedeklė višta, neprisideda prie geresnės kiaušinio kokybės.
Kiekvienai - 4 kvadratiniai metrai
Ekologiškai auginamų vištų gyvenimas daug laisvesnis. Ispanijoje kiekvienai ekologiškai auginamai vištai privaloma skirti mažiausiai 4 kvadratinius metrus, ir jos privalo ganytis lauke. Laisvai besiganančios vištos pačios susiranda joms reikiamų vitaminų ir mineralų lesdamos vabzdžius, kirmėles ir įvairiausias žoles.
Ekologiškai laikomos vištos taip pat lesinamos ekologišku lesalu, kuriame nėra nei sintetinių priedų, nei genetiškai modifikuotų grūdų. Visi grūdai ekologiškam lesalui yra užauginti ekologiškai dirbamuose laukuose, todėl juose nėra pesticidų. Nors vos tik iš kiaušinio išsiritusios vištos yra skiepijamos, ekologiškai auginamiems paukščiams nevalia duoti jokių vaistų.
Dedeklių kiaušinio trynys gali būti įvairiausių spalvų – nuo šviesiai geltonos iki tamsiai oranžinės. Trynio spalva priklauso nuo to, ką višta lesa.
Čiobreliai vietoje antibiotikų
Ar tiesa, kad kuo tamsesnis trynys, tuo sveikesnis kiaušinis? Šį mitą man padėjo išsklaidyti Katalonijos ekologiškos paukštininkystės fermos „Ecopallareta“ ūkvedys Gerardas Fontas. Gerardas man atskleidė daugybę paukštininkystės įdomybių. Viena jų - tai trynio spalvos indeksas, apie kurį mes, paprasti kiaušinių valgytojai, mažai težinome.
Pasirodo, jog yra atliktos apklausos, pagal kurias vienos ar kitos šalies gyventojams mielesnis vienas ar kitas kiaušinio trynio atspalvis. Atsižvelgiant į vartotojų norus į vištų lesalą dedama vienų ar kitų dažiklių. Jie padeda išgauti net 15 trynio spalvų!
Dar viena įdomybė, kurią sužinojau apsilankiusi Gerardo ūkyje – jis savo paukščius gydo homeopatinėmis ir tradicinės medicinos priemonėmis.
„Į mano fermą dedeklės vištos iš paprastos fermos patenka būdamos 18 savaičių. Keisdami vietą paukščiai patiria didžiulį stresą, todėl veterinarė patarė jiems skirtame vandenyje ištirpdyti homeopatinių vaistų, malšinančių stresą“ – pasakoja Gerardas.
Netrukus vyras ketina eiti į mišką čiobrelių - jie praverčia žiemą, kai paukščiai persišaldo. „Vištoms tai nėra būdinga, tačiau mano mėsiniai gaidžiai persišaldo kiekvieną žiemą. Tada aš didžiuliame katile jiems išverdu čiobrelių arbatos ir praskiedžiu ją vandeniu girdyklose. Rezultatai – puikūs, nereikia jokių antibiotikų“, – šypsosi ūkininkas.
Kai šalia - gaidys, vištos laimingesnės
Dar viena ekologinės paukštininkystės ferma Katalonijos šiaurėje – „Tofaroques“ ferma nedideliame Sora kaimelyje. Čia vištos gyvena medinėje vištidėje su langais, o ganytis turi didžiulį pievos plotą.
Nors ekologinės paukštininkystės normatyvai neleidžia kartu su dedeklėmis laikyti gaidžio, fermos savininkas Pera Omsas šios delatės nepaiso.
„Vištos žymiai laimingesnės, kai šalia yra gaidys“, - sako katalonas.
Kodėl tokie brangūs ekologiški kiaušiniai?
Sykį paragavę ekologiškų ar tikrų kaimiškų kiaušinių, vargiai norėsite grįžti prie narvuose auginamų ir lesalu su cheminiais priedais maitinamų vištų kiaušinių. Laimingų vištų kiaušiniai yra tokio intensyvaus skonio, jog juos valgant nereikia net druskos!
Kepiniai, gaminti su ekologiškais kiaušiniais, skiriasi nuo kitų spalva, kvapu ir skoniu. Nekalbant apie ispaniškąją tortiliją – nelygu kiaušiniai, iš kurių ji iškepta, tortilija gali būti kvapni ir sultinga ar tiesiog panėšėti į kramtomąją gumą.
Namuose esame pripratę maitintis tik mūsų vištų kiaušiniais, tačiau žiemą, kai kiaušinių sumažėja, kartais neatsispiriu pagundai nusipirkti kiaušinių, padėtų narvuose išaugintų vištų. Nusivylimas būna toks didžiulis, kad nusprendžiu, jog geriau visai nevalgyti tokių kiaušinių ir palaukti, kol mūsų vištytės vėl pradės juos dėti.
Ekologiški kiaušiniai skiriasi nuo paprastų ne tik skoniu, bet ir sudėtimi. JAV atlikti tyrimai, palyginus šešių ekologinių paukštininkystės ūkių kiaušinių sudėtį su oficialia USDA (Jungtinių valstijų žemės ūkio departamento) informacija apie standartinių, pramoniniu būdu gaunamų vištų kiaušinių maistine verte įrodė, jog natūralioje aplinkoje laikomų ir natūraliai matinamų vištų kiaušiniai yra žymiai sveikesni. Juose yra trečdaliu mažiau cholesterolio, ketvirtadaliu mažiau sočiųjų riebalų, dviem trečdaliais daugiau vitamino A, dukart daugiau omega-3 riebiųjų rūgščių, tris kartus daugiau vitamino E ir net septynis kartus daugiau betakarotino!
Ekologiškų kiaušinių bėda – jie daug brangesni nei pramoninės paukštininkystės fermoje dedeklių vištų padėti kiaušiniai . Šeši ekologiški kiaušiniai Katalonijoje kainuoja 2.20 euro (7.50 lito).
„Ekologiškų kiaušinių kaina tokia yra todėl, jog ekologiškas lesalas yra dvigubai brangesnis, nei tradicinis pramoninis pašaras“, – pasakoja Gerardas. Be to, ekologiškai mintančios vištos deda 15 procentų mažiau kiaušinių nei auginamos pramoninėse fermose.
Dar kita ekologinės paukštininkystės bėda – užpuolus epidemijoms vištų negalima gydyti antibiotikais, todėl daugiau vištų pastimpa.
Skaitykite ženklus
Kaip išsirinkti gerus kiaušinius? Gerardas pataria nepasitikėti tokiais užrašais kaip „Kaimiški kiaušiniai. Vištos lesinamos tik grūdais“ ir nuotraukomis su laukuose bėgiojančiomis vištomis. „Kuo gi daugiau jos gali būti lesinamos, jei ne grūdais?“ – juokėsi iš tokios apgaulės Gerardas. Juokas juokais, tačiau yra lesalų, į kuriuos maišoma ir žuvienos ar mėsos miltų.
Tad vienintelis užtikrintas būdas sužinoti, kokių vištų kiaušinį perkate, - patikrinti ant kiaušinio esantį kodą. Pirmasis kodo skaičius yra svarbiausas – jis nurodo, kokiu būdu buvo auginamos vištos.
0 reiškia, jog kiaušiniai - iš ekologinio ūkio, 1 – tai laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose), 2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje - paukštyne, fermoje), 3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Pirkdami kiaušinius turėkite omenyje, jog tik „0“ kodas garantuoja sveiką vištų mitybą.
Desertas iš žalių kiaušinių
Ekspertai nesusitaria, kokiu būdu apdorotas kiaušinis yra sveikiausias organizmui. Vieni teigia, jog norint išventi salmoneliozės kiaušinį būdina gerai išvirti. Kiti tvirtina, jog ekologiškų vištų imunitetas yra pakankamai stiprus, ir jų rizika sirgti salmonelioze yra žymiai mažesnė.
Interneto portalo „Tener Salud“ (liet. „būti sveikam“) redaktorius Jean Marc Dupuis tvirtina, kad geriausia kiaušinius valgyti žalius - tuomet kiaušinis išlaiko visas vertingas maistines vertybes, kurios keičiasi aukštoje temperatūroje.
Jei nusprendėte kiaušinius virti, valgykite juos minkštus. Kiaušinių nebūtina virti verdančiame vandenyje – užtenka 70-80 laipsnių temperatūros. Vidutinio dydžio kiaušinį ant silpnos ugnies pakanka virti 4 minutes – trynys bus skystas, o baltymas minkštas.
Štai paprasto deserto, pagaminto iš žalių kiaušinių, receptas. Jam nereikia nei cukraus, nei miltų, nei sviesto!
Reikės:
6 žalių kiaušinių
200 g juodojo ekologiško šokolado
Ištirpdykite šokoladą ant vandens garų. Atskirkite baltymus nuo trynių ir išplakite juos iki standumo. Kai šokoladas atvės, sumaišykite jį su tryniais ir atsargiai suverskite plaktus baltymus. Supilkite mišinį į nedidelius indelius ir palaikykite šaldytuve 12 valandų.
