Šiurkšti taisyklė, kad ir atrodytų netikėta, yra tokia: kuo daugiau laipsnių, tuo vynas geresnis. Tiesa, tas „daugiau" turi ribas. Tačiau svarbiausia vynui, kad būtų išlaikytas balansas. Šitaip sakė vyno ekspertas Arūnas Starkus.
Anot jo, pirkti vyną remiantis vien vienu parametru – stiprumu, neteisinga. Tačiau į jį taip pat būtina atsižvelgti.
Didžiosios dalies vyno stiprumas yra 11,5-15 laipsnių.
„Tačiau pilna vyno ir 8-9 laipsnių, kurie taip pat yra geri“, – sakė ekspertas.
„Kai peržengiama protingumo riba, tarkim, viršijamas 15 laipsnių stiprumas, vyną sunkoka gerti, nes alkoholio kiek per daug.
Gerame vyne turėtų būti tinkamai subalansuotos visos dalys – tiek alkoholis, tiek rūgštis, tiek vaisių skonis. Gerdamas vyną neturėtum justi alkoholio skonio.
Kai stiprumas perkopia 15, 16 laipsnių, paprastai sujaukiamas balansas, tad alkoholis „išsišoka“, – aiškino A.Starkus.
Tiesa, pastaruoju metu į rinką patenka vis stipresnio vyno. Ir tai paaiškinti galima gamtinėmis sąlygomis.
„Klimatas šiltėja, vynuogės geriau prinoksta, tad jos saldesnės, laipsnių daugiau. Yra regionų, kuriems tai tampa problema. Apie tai diskutuoja profesionalai“, – pasakojo A.Starkus.
Pasak jo, žmonės dažnai vengia stipresnio vyno, nes nuo tokio labiau apsvaigsti.
Tačiau, pabrėžė ekspertas, mes priprantame prie pokyčių, juk, tarkim, XIX amžiuje geru vynu buvo laikomas 10 laipsnių stiprumo vynas. Prieš šimtmetį geru buvo vadinamas 12 laipsnių vynas, šiandien – 13,5-14 laipsnių.
„Tad tendencija, kad vynas stiprėja, justi“, – sakė A.Starkus.
Tačiau, pabrėžė jis, galima rasti nusipirkti ir gerai subalansuoto 18 laipsnių stiprumo vyno.
„Tačiau jei vynas pigus, jame mažai justi vaisių skonis, o daug alkoholio, tai ir gersite jį kaip vandenį su degtine sumaišytą“, – sakė ekspertas.
Dauguma gamintojų pastaruoju metu stengiasi įtaikyti į 13,5-14 laipsnių stiprumą.
