Vienas jų – naujas „Senovinis“ „altbier“ tipo alus – pirmasis ir vienintelis „altbier“ stiliaus alus Lietuvoje, išvirtas pagal seniausią vokišką elio tipo alaus receptą. Jis išsiskiria sodriai tamsia vario spalva, išraiškingu kartumu ir miestiečių iš lūpų į lūpas perduodamomis legendomis.
Legendos ir istorija. Lietuvą su Vokietija nuo seno sieja istorija ir alus. Daugiau kaip 500 metų Šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestus vienijusi prekybinė ir politinė Hanzos sąjunga turėjo įtakos visam Baltijos regionui.
Prekybos mainai aktyviai vyko tarp Hanzos pirklių ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Pirkliai iš čia gabeno medieną, javus, kailius, odą, medų ir vašką, o atveždavo ne tik druskos, įvairių metalo dirbinių ir audeklų, bet ir dalį savo kultūros.
Tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje aludarystės tradicijos visuomet buvo gyvos. Legenda byloja, kad „altbier“ receptą Vilkmergės aludariams paliko per miestą keliaujantys Hanzos pirkliai. Taip jie atsidėkojo už lietingą vakarą suteiktą pastogę ir nakvynę.
Vėliau, kai vilkmergiškiai statinaitę savo išvirto alaus nusiuntė pirkliams į Vokietiją, sulaukė žinios, kad alus stebėtinai gero skonio ir itin panašus į jų mieste verdamą „altbier“.
Seniausias iki šiol Vokietijoje verdamas „altbier“ atsirado Diuseldorfe – mieste, esančiame keliasdešimt mylių nuo Vokietijos sienos su Belgija ir Olandija. Čia, Reino regiono sostinėje, susivieniję į bendrą gildiją alų virdavo kepėjai ir aludariai.
Buvo laikai, kai sprendimą, kiek grūdų skirti duonai, o kiek – alui, priimdavo aukščiausia valdžia.
XIX amžiuje sprendimo galią perėmė nepriklausomos, tik „altbier“ verdančios alaus daryklos, tęsiančios tradiciją iki šių dienų.
Į tokią daryklą-aludę užėjusį svečią pasitinka alų pilstantys padavėjai, vadinami kiobėmis. Jie dėvi tradicines prijuostes ir marškinius, ant diržo yra pasikabinę pailgą odinę piniginę, o rankoje laiko didelį padėklą su alaus bokalais ir nutaisę itin rimtą veido išraišką vaikštinėja tarp svečių.
Kiobės be žodžių tuščius bokalus keičia į pilnus. Atrodo, kad tai – laiko sergėtojai, perkeliantys kiekvieną į tą epochą, kai gėrimo reikėjo atsisakyti, o ne užsisakyti.
Gamybos procesas ir rezultatas. „Vilkmergės Senoviniam“ alui virti naudojame net 5 skirtigus salyklus. Jų parsivežti pats vykau į Vokietijos Bambergo mieste esančią salyklinę. Ten su alaus someljė ir žinovu konsultavausi ir dėl „altbier“ recepto – buvau šiltai priimtas ir gavau išties vertingų patarimų“, – pasakojo „Vilkmergės alaus“ vadovas Ramūnas Blazarėnas.
Kviečių, miežių, „Vienna“, „München“ ir „Carafa Special“ salyklų derinys taurėje atsiskleidžia subtiliomis vaisių natomis, o „Carafa Special“ šokoladinis salyklas išryškina tik „altbier“ būdingą tamsią vario spalvą, kuri taurėje sužiba šiltais, nuo tamsiai apelsininės iki riešuto kevalo rudos varijuojančiais akordais.
Kaip ir visos „Vilkmergės“ alaus rūšys, „Senovinis“ – nepasterizuotas elio tipo alus, rauginamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, pilamas į pusės kvortos tamsaus stiklo butelius – taip, kaip tai darydavo senieji aludariai.
„Altbier“ stiliaus alus – su niekuo nesupainiojamo, išskirtinio skonio, kuris stebina neįprastai gerai subalansuota sodrumo ir lengvumo derme. „Vilkmergės Senovinis“ – pats karčiausias alaus daryklos alus.
Visame pasaulyje alaus mėgėjų vertinamą gaivų ir subtiliai juntamą kartumą ir standžią putą šiam eliui suteikia kilmingieji „Mittelfrüh“ ir kartieji „Magnum“ apyniai. Kaip visas „Vilkmergės“ alaus daryklos alaus rūšis, nepasterizuotą „Senovinį“ alų nuo neigiamo šviesos poveikio apsaugo specialiai gaminami storo ypač tamsaus stiklo buteliai.
„Senovinis alus“ nuo idėjos iki išpilstymo į butelius keliavo visą pusmetį.„Mūsų vizija – ir toliau ieškoti alaus istorinių šaltinių ir sąsajų su Ukmerge, Lietuva ir net kitomis šalimis. Kol kas dar anksti kalbėti apie konkrečias idėjas, tačiau įdomesnių skonių ieškome nuolat, eksperimentuojame, tad naujų alaus rūšių ateityje pasiūlysime dar ne vieną“, – sakė R. Blazarėnas.
