Kiekviena šeimininkė įdeda daug širdies, kad valgiai būtų gardūs ir skirtingi – ruošiami grybai, rauginti kopūstai, barščiai, silkė, žuvis, miltiniai ir grūdų patiekalai, įvairūs pyragėliai, meduoliai, rašo "Lietuvos rytas".
Ant stalo padėta tuščia lėkštė, prie kurios niekas nesėdi, verčia susimąstyti apie tuos, kurių nėra, kurie kelyje arba galbūt pasibels į duris.
„Kūčių vakaras – išskirtinis metas, persmelktas tikėjimo. Tai šeimos šventė, todėl tą vakarą negalima pykti, bartis. Vaikai irgi turi būti ramūs, tik tada jie gali tikėtis dovanų“, – pasakojo Lenkijos instituto direktorė Malgorzata Kasner.
Visus priimti, pasodinti ir pamaitinti – tokia užduotis tenka Lenkijos moterims, ruošiančioms Kūčių vaišes. Dažniausiai tądien pasninkaujama, todėl sutemus, kai jau galima sėsti prie stalo, visi būna praalkę.
Vakarienę pradeda vyriausias šeimos narys, lauždamas kalėdaitį ir perduodamas jį kitiems. Taip pasižadama dalytis meile, rūpesčiais, padėti vieni kitiems nešti sunkią naštą.
Beje, tradicija per Kūčias laužyti kalėdaitį nėra paplitusi visame katalikų pasaulyje.
„Vakarienę pradedame valgydami sriubą – barščius arba grybienę“, – pasakojo M.Kasner.
Lenkijoje mėgstama silkė, keptas karpis. Kiekvienos šeimininkės pasididžiavimas – pyragėliai, kurių įdarui naudojami rauginti kopūstai ar grybai.
Vakarienė turi būti kukli, todėl ant Kūčių stalo niekada nėra riebių saldumynų – tai būna ilgi makaronai, apibarstyti aguonomis, virtiniai su varške ir razinomis, meduolis, pagardintas cinamonu, vanile, muskatu, kardamonu.
Šie iš toli atkeliavę prieskoniai lenkams primena egzotinius kraštus, vienas jų – Šventoji žemė.
„Rytų Lenkijoje labai mėgstamos spanguolės, bet Mazovijoje, kur aš gimiau, Kūčioms neįprasta virti kisieliaus – šio krašto žmonės geria džiovintų vaisių kompotą arba arbatą“, – sakė M.Kasner.
Tą vakarą Lenkijoje buriama, spėliojama ateitis, po staltiese padedama šieno, traukiami šiaudai.
Jei šiaudas ilgas ir tiesus, laukia geri metai.
Tik pirmąją Kalėdų dieną atleidžiami diržai, valgoma daug ir riebiai. Lenkijos bažnyčias užplūsta jaunavedžiai, o tėvai pageidauja per Kalėdas krikštyti savo vaikus, nes tai – džiaugsmo dienos.
Nors lenkišką Kūčių stalą puošia daug patiekalų, persivalgyti nedera. Silkė, keptas karpis ar lydeka, mielinis pyragas su aguonomis ar meduolis – šie valgiai būna visuose namuose.
Lenkiški barščiai su ausytėmis
Reikės:
2 kg burokėlių
2–2,5 l daržovių sultinio
pusės svogūno
laurų lapo
kvapiųjų ir juodųjų pipirų
druskos
cukraus
balzaminio acto (arba citrinų sulčių)
Ausyčių tešlai reikės:
stiklinės miltų
druskos
vandens
Įdarui reikės:
100 g džiovintų grybų
svogūno
aliejaus
pusės valgomojo šaukšto džiūvėsėlių
maltų pipirų
druskos
Išvirkite nenuluptus burokėlius. Galima juos iškepti orkaitėje suvyniotus į foliją – bus sodresnio skonio.
Supjaustykite ir apkepkite svogūnus keptuvėje, sudėkite į puodą, įpilkite iš anksto paruošto daržovių sultinio, prieskonių, įberkite šiek tiek druskos ir cukraus, gabalėliais supjaustytų burokėlių ir virkite apie 20–30 min.
Nukoškite tirščius, dar kartą užvirkite sultinį, įpilkite šlakelį balzaminio acto, paskaninkite šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Sultinys turi būti skaidrus, tamsios spalvos ir saldžiarūgščio skonio.
Virtiniams paruoškite tešlą iš miltų, vandens, druskos (kai kurios šeimininkės įplaka kiaušinį). Plonai iškočiokite tešlą ir supjaustykite kvadratėliais.
Įdarui išmirkykite grybus, išvirkite, supjaustykite, kartu su svogūnais patroškinkite aliejuje. Kai grybai atvės, įberkite džiūvėsėlių, prieskonių ir išmaišykite. Lipdykite kąsnio ausytes – ant tešlos kvadratėlio dėkite įdaro, sulenkite perpus, kad būtų trikampis, užspauskite tešlos kraštus. Virtinis turi atrodyti kaip pasaga. Virkite sūdytame vandenyje, kol iškils į paviršių. Išgriebtas ausytes sudėkite į karštus barščius.
