Patarimais, kaip suorganizuoti kalėdinį įmonės vakarėlį, kuris
ne tik pradžiugintų darbuotojus, bet ir paskatintų juos
ateinančiais metais nuoširdžiai padirbėti, pasidalijo
verslo valdymo konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ jaunesnioji
konsultantė Viktorija Matusevičiūtė.
- Pradėjus gilintis į kalėdinių įmonių vakarėlių temą pirmiausiai peršasi mintis, kad tai - įprasta ir prigijusi tradicija. Tačiau kiek iš tiesų šis renginys įsitvirtinęs šalies darbdavių ir darbuotojų sąmonėje?
- Įdomu stebėti, kaip noras rengti vakarėlį ir dalyvauti jame
priklauso nuo bendros ekonominės situacijos. Krizės metais nereta
įmonė sutraukė renginio biudžetą, kai kurios apskritai jo atsisakė,
o tretieji ėmėsi kūrybiškų sprendimų, kad išleistų kuo mažiau
pinigų.
Iš tiesų ši šventė yra labai paveikiama įvairiausių
socialinių, kultūrinių ir ekonominių veiksnių. Tačiau įmonių
vakarėlių tradicija pakankamai įsitvirtino su užsienio kapitalo
kompanijų atėjimu į Lietuvą. Sakyčiau, kad vakarėliai tampa
tradicija, kurios anksčiau nebuvo.
Kitas klausimas - kada apskritai reikėtų švęsti? Lyg ir
įprasta, kad vakarėlis vyksta prieš šventes, tačiau dažnai
nevengiama jį paankstinti ir surengti tokiu metu, kai nė nejuntama
šventinė dvasia.
Kiti vis dėlto rengia vakarėlius sausį. Iš esmės
rengiant vakarėlį prieš pat šventines dienas, jis itin priartėja
prie šeiminių švenčių ir tampa vienu rūpesčių, ypač jei esi vienas
jo organizatorių. Kita vertus, tuomet tvyro visai kita dvasia nei
sausį.
- Ko iš kalėdinio vakarėlio tikisi abi pusės - darbdavys ir darbuotojai?
- Į šį klausimą galima pažvelgti netgi iš trijų pozicijų -
pačios organizacijos, vadovo ir darbuotojo. Organizacijai plačiąja
prasme tai naudinga paprasčiausiai dėl to, kad vakarėlis - viena
progų „lipdyti“ komandą. Šalia paties šventimo yra svarbūs tokie
akcentai kaip dalijimasis patirtimi, pažinimas tų žmonių, kurie yra
nauji ar kurių kasdien nematai, galų gale - tai proga aptarti iki
tol ignoruotas temas.
Žvelgiant iš vadovo pozicijos, labai svarbu
padėkoti už praėjusius metus, už pasiektus rezultatus - tai puiki
investicija į komandą ir bendrą atmosferą. Apskritai vakarėlis yra
tam tikra priemonė, kuria pasinaudojus galima kolektyvą labiau
įtraukti ir įpareigoti organizacijai.
Dalyvauti pasiruošime ar bent jau aktyviai veikti vakarėlio
metu turi kiekvienas, nes per įsitraukimą į bendrą šventę ir
pastangas žmonės labiau susieja save su darboviete ir tampa labiau
motyvuoti joje likti.
Iš paties darbuotojo perspektyvos, šalia šių
dalykų, labai svarbu sustiprinti ryšius su kolegomis, neformaliu
būdu įgyti informacijos. Darbuotojui labai svarbu, kad vakarėlyje
būtų įdomu, kad jis taptų nauja patirtimi, o ne dar vienu susėdimu,
išgėrimu ir pavalgymu. Beje, vadovai vakarėlių metu dažnai pastebi
neatrastus talentus.
- Tačiau darbuotojai neretai abejoja, ar verta į šį vakarėlį eiti - štai internete gausu patarimų, kaip prisiversti tai daryti. Peršasi mintis, kad kalėdinis vakarėlis - ne pati geriausia motyvavimo priemonė?
- Labai daug kas priklauso nuo organizacijos kultūros - ar mūsų
politika, ar mūsų kultūra yra tokia, kad mes galime saugiai ir
maloniai švęsti, ar mūsų santykiai yra labai formalūs.
Tai ateina
jau iš paties vadovo, iš to, kaip jis žiūri į darbuotojus, ir
apskritai, koks yra kasdienis mūsų elgesio kodas.
Galime išskirti dvi pagrindines tokio nenoro priežastis. Pirma,
įmonėje gali egzistuoti kažkokie neišspręsti klausimai, pavyzdžiui,
kai kurie žmonės iki šiol yra nepatenkinti per krizę sumažintais
atlyginimais, dirba savo darbą tik todėl, kad neranda kažko
geresnio, ir niekas jiems nepaaiškina, kodėl tas atlyginimas yra
toks.
Ir štai juos kviečia į vakarėlį - tokie žmonės
nesuinteresuoti eiti, nes jiems organizacijoje nėra gera. Apskritai
požiūrį gali lemti ir vakarėlio kokybė - jei tai tėra savaeigis
susitikimas, nusiviliama, nes kalėdiniu laikotarpiu laiką norima
praleisti ypatingai.
- Žvelgiant iš toko nepatenkinto darbuotojo perspektyvos, kyla klausimas, ar kalėdinis vakarėlis yra pareiga?
- Aš tikrai nemanau, kad tai yra pareiga. Didžiulę galią
pozicionuoti vakarėlį turi vadovas ar personalo vadovas. Tai, kaip
jis pristatys šventę, kiek žmonių įtrauks į pasiruošimą, kas
apskritai vyks programos metu, nulems požiūrį į šventę ir tai, ar
šventė bus pareiga.
Jei vakarėlis bus pernelyg formalizuojamas,
trūks individualizuoto požiūrio į įmonę ir jos darbuotojus, žmonės
negalės atsiskleisti, o vakarėlis ir liks pareiga, bus neįdomu.
- Tačiau pasitaiko, kad kalėdiniuose ir ne tik įmonių renginiuose vadovas apskritai nedalyvauja. Kaip į tai turėtų reaguoti darbuotojai? Ar toks elgesys nėra kolektyvo valdymo klaida?
- Netiesiogiai atsakydama į šį klausimą, perpasakosiu kolegos
įspūdžius. Seminaro metu vienam vadovų buvo užduotas klausimas,
kaip jis bendrauja su savo pavaldiniais, kaip juos ugdo. Vadovas
atsakė, kad pirmiausiai „nusirita iki jų lygio, o tada jie pradeda
kalbėtis“. Vadovai, kurie laikosi tokio požiūrio, negerbia
pavaldinių ir nelaiko jų lygiaverčiais, išprovokuoja kolektyvo
pasyvumą.
Remiantis lyderystės teorijomis ir patarimais, švęsti reikia
dažnai. Tam nereikia pompastikos ar didžiulių išlaidų, bet
kiekvieną mažytę pergalę, didesnį užbaigtą projektą, kažkokį
darbuotojo indėlį į organizaciją reikia atšvęsti. Kalėdinis
vakarėlis - dar viena proga tai padaryti.
Jei norime motyvuoti
žmogų pasilikti organizacijoje ar tiesiog paskatinti jį įsitraukti,
kiekvienos šventės metu turime aiškiai įvardyti, ką švenčiame, už
ką dėkojame konkrečiam žmogui. Taip mes paskatiname tą žmogų ir
toliau taip elgtis. Pats Kalėdų vakarėlis gali atnešti labai daug
naudos, jei bus aiškiai komunikuojama.
- Ar kalėdinio vakarėlio metu derėtų aptarinėti formalius bendrovės veiklos aspektus, daryti metų apžvalgas? Ar vis dėlto reikėtų atsiduoti šventiškai atmosferai?
- Iš esmės tai nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai,
svarbiausia tą tinkamai pateikti. Tarkime, vadovo kalba per
vakarėlį galėtų būti paprasta ir nuoširdi istorija, kuria jis
pasidalytų su kolektyvu. Tačiau ji turi turėti ir gilesnę prasmę,
atskleisti, ko vadovas tikisi ir kokią organizaciją jis mato
kitais metais.
Nereikia apkrauti žmonių dalykine informacija ir
skaičiais, žinutę savo darbuotojams derėtų įvilkti į kalėdinę
dvasią. Tai turės didelę galią, o procesas bus daug malonesnis, nei
klausytis apžvalgų, tas tikrai netinka kalėdiniam vakarėliui.
- Kokių temų apskritai reikėtų vengti kalėdiniame vakarėlyje?
- Iš esmės nėra blogų ar gerų temų, nėra "top" sąrašo, iš kurio
galėtume išsirinkti. Galbūt egzistuoja dalykai, kurių nereikėtų
daryti. Pati tema neturėtų būti diskriminuojanti tam tikrų asmenų,
neturėtų būti nepriimtina - jeigu jaučiame, kad jūsų darbuotojai
tikrai nenorės kažkuo persirengti ar išsirengti, tai to ir nereikia
daryti.
Reikia atsižvelgti į savo žmones - kokie jie yra, kokia jų
specialybė, kokie jų poreikiai, kas gali būti įdomu. Ir čia
didžiulį vaidmenį vaidina ne pati tema, bet kaip ji bus
įgyvendinta. Kaip ir pati programa, ji turi būti įdomi,
nekasdieniška, ji turi nešti idėją.
Net ir samdomi organizatoriai stengiasi nedaryti šabloniškų
vakarėlių. Kažkada buvo labai madingi persirengimai, kurie greitai
nusibodo. Tačiau pažinus organizacijos žmones, juos galima pateikti
visai kitaip. Pasidalysiu praėjusių metų mūsų įstaigos idėja.
Tuomet sklandė gandai apie pasaulio pabaigą, todėl mūsų darbuotojai
kartu su pakvietimais gavo užduotį sugalvoti bent vieną priežastį,
dėl ko jie turėtų būti išgelbėti iš žūvančios planetos ir išlikti.
Čia reikėjo pristatyti savo išskirtines savybes, talentus. Žinoma,
buvo galima tiesiog surengti talentų vakarą, tačiau būtų nelikę to
„kabliuko“.
- Nors pažymėjote, kad kiekvienas kolektyvas yra skirtingas, tačiau galbūt įmanoma apibendrinti visus patarimus ir pateikti sėkmingo kalėdinio įmonės vakarėlio receptą?
- Pirmiausiai turi būti aiškiai ir tikslingai iškomunikuota
idėja, kas įvyks ir ko tikimasi. Negalima visko palikti savieigai.
Šalia idėjos svarbus visų įsitraukimas, kuris gali būti dvejopas.
Mažesnės įmonės gali patikėti vakarėlio rengimą daliai darbuotojų,
didelės įmonės, samdančios organizatorius, privalo pagalvoti apie
įsitraukimą paties renginio metu. Beje, į pasiruošimą įtraukti
darbuotojai į savo dalyvavimą žiūri visai kitaip - vakarėlis tampa
nebe „man“, o „mano“.
Galiausiai kalėdinis vakarėlis turėtų sustiprinti esamus ryšius
ar sukurti naujus. Vakarėlis - tai ne įmonės rezultatų apžvalga ar
proga papeikti kolektyvą. Svarbu, kad iki vakarėlio jau būtų
sukurti pozityvūs kolektyvo santykiai ir atmosfera. Jeigu iki tol
vyko konfliktai ar buvo nepasitenkinimų, iki vakarėlio jie turi
būti išspręsti. Žinoma, vadovas neturėtų įsivaizduoti, kad viską
galima nupirkti pinigais. Vadovas, dalyvaujantis įmonės vakarėlyje
ir turintis aiškų įsivaizdavimą, ką jis gali gauti tame renginyje,
tikrai laimės, o ne tik išleis pinigus.
