Gruodžio 13-osios rytą „Ikea“ prekybos centro darbuotojus ir svečius sveikino žvakių karūna pasipuošusi Šventoji Liucija ir žvakėmis nešina jos palyda.
„Ikea“ restorane buvo giedamos religinės Šv.Liucijos dienai skirtos giesmės, kurias atliko Bernardinų bažnyčios giedojimo mokyklos choras. Jame dainavo ir pati Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin.
Vėliau vaišintasi tradiciniais švediškais patiekalais, apie kuriuos trumpai papasakojo „Ikea“ restorano vadovė Jelena Savickaja.
Viliamasi, kad Šv.Liucijos dienos paminėjimas taps kasmetine Lietuvoje veikiančio „Ikea“ prekybos centro tradicija.
Šviesos šventė
Šventos Liucijos diena yra šviesos sugrįžimo, arba saulėgrįžos šventė. Ji kasmet švenčiama gruodžio 13-ąją dieną. Ta diena pagal senąjį kalendorių buvo trumpiausia metuose. Dabar ši diena Skandinavijoje, ypač Švedijoje, yra tarsi įžanga į kalėdinį šventinį laikotarpį.
Švedijoje Šv. Liucijos diena švenčiama daugiau kaip šimtmetį. Lietuvoje irgi susiformavo tradicija paminėti šią dieną.
Lietuvos bažnyčiose, taip pat universitetuose, kur dėstomos skandinavų kalbos, bei skandinaviškose įmonėse ši šventė švenčiama jau kone du dešimtmečius.
Prilygsta Kalėdoms
Švedijoje Šv. Liucijos šventė yra beveik tokia pati svarbi, kaip ir Kalėdos. Šioje šalyje merginų, persirengusių šventąja Liucija ir giedančių religines giesmes, gruodžio 13-ąją galima išvysti visur: bažnyčiose, mokyklose, universitetuose, biuruose ar tiesiog namuose.
Šv. Liucijos dienos iškilmės rodomos ir per Švedijos nacionalinę televiziją, o mergina, kuriai lemta tapti pagrindine šalies Liucija, renkama itin skrupulingai iš keliolikos kandidačių.
Paprastai pageidaujama, kad mergina, vaidinsianti Šv. Liuciją, turėtų ilgus šviesius plaukus, tačiau pastaruoju metu išvaizdai keliami mažesni reikalavimai – Šv. Liucijomis dabar tampa ir juodaplaukės, o tarp pretendenčių yra ne vien švedžių, bet ir imigrančių.
Mergina, kuri išrenkama būti Šv.Liucija ir jos palyda vilki baltais drabužiais. Ant Liucijos galvos uždedama žvakių (dėl saugumo dažniau dirbtinių) karūna, o juosmenį juosia raudonas ilgas kaspinas.
Šventės metu giedamos religinės giesmės, tarp jų ir neapolietiška daina „Šventoji Liucija“. Taip pat visi vaišinasi tradiciniais švediškais patiekalais, kurių svarbiausi yra imbieriniai sausainiai ir „S“ raidės formos bandelės su šafranu, vadinamos „Liuce katėmis“. Viso to gruodžio 13-osios rytą buvo galima paragauti ir „Ikea“ restorane.
Atneša šviesą
Šventoji Liucija, kurios garbei skirta šventė, buvo krikščionių kankinė, neregių globėja. Jos vardas reiškia žodį „šviesa“.
Pasakojama, kad Liucija buvo mergelė, savo maldomis išgydžiusi sergančią motiną, o kai ši pasveiko, savo skaistybę paskyrusi Dievui ir išdalino savo kraitį vargšams.
Šv. Liucija turėjusi sužadėtinį, bet jis buvo pagonis, tad mergelė atsisakė už jo tekėti. Keršydamas sužadėtinis paskundė, kad Liucija – tais laikais draudžiamos krikščionybės išpažinėja. Už tai Liuciją bandyta sudeginti, bet, kadangi ji karštai meldėsi, ugnis jai nepakenkė. Vėliau budeliai išlupo jai akis ir perpjovė gerklę.
Švedai tiki, kad Šv. Liucija tamsiausią ir ilgiausią metuose naktį į žemę atneša šviesą, ką simbolizuoja ir žvakių vainikas ant jos galvos.
