Tačiau tikroji dovanų prasmė – kita. Pirmasis Kalėdų Senelis, ko gero, nemėgo parduotuvių (jei tokių jo laikais apskritai buvo) ir ilgai nesukdavo galvos, kaip nudžiuginti daiktų išlepintus vaikus ir suaugusiuosius. Jis savo turtą slapčia dalydavo tiems, kuriuos pinigai gelbėdavo iš skurdo, ligų ir net prostitucijos liūno.
Gruodžio 6-ąją pasaulis minėjo šv.Mikalojus iš Miros dieną. Kaip rašo mėnesinis maldynas „Magnificat“, ne visi žino, kad už Kalėdų Senelio, dalijančio dovanas, figūros slypi garsus krikščionių šventasis – šv.Mikalojus iš Miros, vėliau imtas vadinti šventuoju Mikalojumi iš Bario.
Yra išlikę labai nedaug patikimų istorinių duomenų apie Mikalojaus gyvenimą, tad tenka remtis tradicijos pasakojimais. Manoma, kad jis gimė Pataros uostamiestyje, pietvakarinėje Mažosios Azijos dalyje, dabartinės Turkijos teritorijoje, tarp 260 ir 286 metų.
Pasak tradicijos, Mikalojaus tėvai, kilmingi ir pasiturintys krikščionys, sūnų išauklėjo pagal krikščioniškas dorybes ir supažindino su Šventuoju Raštu. Šv.Mikalojaus biografas Metodijus pasakoja, kad dar būdamas žindomas kūdikis Mikalojus griežtai pasninkaudavęs – trečiadieniais ir penktadieniais neimdavęs motinos krūties.
Būdamas penkerių, Mikalojus jau žavėjosi šventais mokslais ir vaikščiojo į bažnyčią, kur mokydavo kitus ir aiškindavo jiems gyvenimo tiesas. Abu tėvai mirė Mikalojui dar esant paaugliu, palikdami jam nemažą turtą, o kartu ir įprotį dalyti labdarą.
Pirmoji proga tam pasitaikė netrukus. Vienas Pataros miesto gyventojas prarado visus savo turtus ir neturėdamas ko duoti kraičiui negalėjo rasti vyrų savo trims dukterims. Neradus jokios išeities, šioms būtų tekę verstis prostitucija.
Tai išgirdęs Mikalojus naktį jiems pro langą įmetė auksinių pinigų kapšą. Dėl to vyresnioji duktė galėjo ištekėti. Per kitas dvi naktis Mikalojus tokiu pat būdu padėjo kitoms dviem dukterims.
Būdamas jautrus žmonių vargui, Mikalojus ir toliau noriai dalijosi turtais su vargstančiais, už savo dosnumą nelaukdamas padėkos. Stengėsi, kad jo gailestingumo darbai liktų paslaptyje. Dažnai slapta neturtingiesiems pamesdavo dovanų ir džiaugdavosi žiūrėdamas, kaip džiūgauja apdovanotieji.
Šias legendas apie šv.Mikalojų – pirmąjį Kalėdų Senelį – primena gruodžio numerio „Magnificat“.
Šv.Mikalojaus troškimas slapčia gelbėti į bėdą patekusius ar skurstančius žmones mūsų dienomis vis labiau pasimiršta. Pirmasis dovanų dalytojas, ko gero, apsiverktų, pamatęs gatvėse ir parduotuvėse prieš šventes mūsų miestuose kylančią sumaištį.
