Alkoholinius gėrimus gaminančioje gamykloje „Alita“ didžiuliuose, 3,5 hektarų ploto užimančiuose, cechuose susipina moderniausios technologijos ir ilgametės tradicijos, nuolat vyksta darbai. Specialus sertifikavimas ir tarptautinė kokybės valdymo kontrolė užtikrina aukštą kokybę. Gamykloje pagaminti gėrimai eksportuojami į Latvijos, Rusijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų šalių rinkas.
Putojančio vyno paruošimas
Gėrimų asortimentas „Alitoje“ – platus, tačiau tarp vartotojų ji geriausiai pažįstama kaip putojančio vyno gamintoja. Ir nors Lietuva – ne vynuogių kraštas, gauti geriausių vyndarių auginamų vynuogių derliaus nėra sunku, kasmet bendradarbiaujama su tiekėjais iš Italijos ar Ispanijos.
Putojančiam vynui paruošti reikia silpno ir rūgštaus vyno, kuris į gamyklą iš užsienio tiekėjų atkeliauja jau paruoštas didelėse transportavimo talpose. Tuomet perpilamas į didžiules, orui nelaidžias, saugyklas, kur yra filtruojamas, apdorojamas šalčiu ir galiausiai paliekamas bręsti mažiausiai 30 parų.
Toks laikotarpis sugalvotas ne šiaip sau – būtent per tiek dienų iš vyno pasišalina ištirpęs deguonis, dėl kurio nebuvimo putojantis vynas įgauna jam būdingą šviesiai gelsvą spalvą bei išskirtinį skonį ir aromatą. Jis toks intensyvus, kad pakliuvus į patalpą, kurioje bręsta keliasdešimt tūkstančių litrų putojančio vyno, palengvėle ima svaigti galva. Tačiau technologai juokiasi ir patikina – ilgainiui to kvapo tiesiog imi nebe užuosti.
Apdorotas ir „pailsėjęs“ vynas vamzdynais perduodamas į fermentacijos barą – čia jis pagardinamas cukrumi, įmaišoma mielių. Vėliau šis rauginamasis mišinys perpilamas į hermetines, aukštą spaudimą išlaikančias talpas ir laikomas dar 30 parų. Tam, kad mielės suvartotų rauginamajame mišinyje esantį cukrų ir paverstų jį nedideliu kiekiu etilo alkoholio, išskirtų angliarūgštę, kuri, negalėdama pasišalinti iš hermetinės talpos, natūraliai prisotina putojantį vyną. Tai yra esminis skirtumas tarp putojančių vynų ir dirbtinai prisotintų angliarūgštės dujomis gazuotų gėrimų.
Populiariuoju „Charmat“ metodu pagamintas vynas apdorojamas šalčiu ir supilstomas į butelius, išgryninamos skirtingos putojančio vyno rūšys: briutas, sausas, pusiau sausas ir saldus. Tačiau gamykloje galima rasti tradiciniu „Traditionelle“ metodu pagaminto vyno, kuomet jis su mielėmis ir „likeriu“ pilamas tiesiai į butelius, užkemšamas specialiu kamščiu ir horizontaliai suguldomas į rietuvę rūsyje 30-čiai parų.
Po to buteliai sudedami į specialius stovus (piupitrus) tam tikru kampu, ir išlaikomi nuo devynių mėnesių iki kelių metų. Kampas periodiškai keičiamas sukrečiant mieles. Putojančiam vynui nuskaidrėjus, butelių kakleliai, su juose esančiomis mielių nuosėdomis užšaldomi ir atkimšus specialų kamštį, sušalusios į leduką mielės pašalinamos. Tokio vyno gamyba sudėtingesnė, o vynas – brandesnis, todėl senuoju, tradiciniu prancūzišku būdu gaminamas vynas – tikras gamyklos pasididžiavimas.
Gazuoti vyno gėrimai
Neretai tiek putojantį vyną, tiek gazuotus vyno gėrimus žmonės vadina bendru žodžiu ir numoję ranka sako kad jiems jokio skirtumo kokį šampaną gerti. Tiesą sakant, tie, kurie bent kartą pabandė tikro šampano ar putojančio vyno, tikrai atskirs gazuotą vyno gėrimą.
Verta žinoti, kad gazuotų vyno gėrimų gamybai ne visuomet naudojamas vynuogių vynas. Šie gėrimai gali būti gaminami ir iš obuolių, kriaušių, uogų, maišytų rūšių vyno ar fermentuotos vynuogių misos. Tuomet pasirinkti ingredientai paprastai skiedžiami su vandeniu, gali būti įmaišomi priedai: cukrus, aromatinės medžiagos, sirupas, dažikliai.
Skonį galima išlavinti – apie tai portalas lrytas.lt jau rašė anksčiau. Visko galima išmokti. Atpažinti vyną – taip pat. Kita vertus, juk ir pakelti burbuliukų prisotintą taurę daug įdomiau, kai žinai, kaip jie atsiranda.
Parengė Monika Svėrytė
