Atvykusio svečio tautybę čekams išduoda jo geriamas alus

2013 m. spalio 28 d. 10:03
Danutė Jonušienė
Treningais apsirengę ir medines slides prie kojų prisisegę vyrai kaukšėdami nubėgo Karolio tilto link. Vos ne kaktomuša su jais susidūrusi siauroje Prahos senamiesčio gatvelėje pagalvojau – tai, matyt, bernvakario dalyviai, nes praėjusį savaitgalį Čekijos sostinėje oras buvo įšilęs iki 20 laipsnių, rašo dienraščio „Lietuvos rytas“ priedas „Gyvenimo būdas“.
Daugiau nuotraukų (1)
Kiauliena, troškinti kopūstai ir garsieji virtiniai (knedlikai). Toks tradicinis čekų valgis gali pasirodyti sunkiai virškinamas, bet jo paragavus alkis ilgai negraužia skrandžio, nes tai gausiai užgeriama alumi.
Yra žmonių, kurie pirmą kartą išvydę Prahą įsimyli šį miestą, bet yra tokių, kurie grįžę iš jos neprisimena, kur buvo.
Mėgstantys švęsti bernvakarį airiai, škotai priklauso prie antrosios grupės. Neretai dėl to būna kaltas čekų alus, o koks bernvakaris be jo.
Alų čekai geria ne tik tada, kai juos kamuoja troškulys, kai šilta ir norisi ko nors gaivaus. Nuo tada, kai X amžiuje Praha tapo Čekijos sostine, jaukiose senamiesčio gatvelėse netrūksta užeigų.
Nuo 11 iki 15 valandos daugelyje kavinių būna dienos pietūs, tuo metu draudžiama rūkyti.
Šios taisyklės laikosi ir kadaise Čekijos prezidento Vaclavo Havelo šeimai priklausęs pasažas – čia įsikūrusi kavinė „Hospodna Lucerna“ vakarais tampa naktiniu klubu.
Nusileidus į pusrūsyje įsikūrusią kavinę, kurioje net dieną vyrauja prieblanda, prie įėjimo kabo popieriaus lapas, įspėjantis, nuo kada negalima traukti dūmo.
Užėjome. Sriuba skani, bet Čekijos turizmo departamento atstovė Katarzyna Czežyk, puikiai išmokusi kalbėti lietuviškai, pasijuokė, kad ši tiršta sriuba kai kam būna tol skani, kol nesužino, iš ko ji išvirta. Tai – žarnokų sriuba.
Čekai mėgsta ir česnakų, svogūnų, kopūstų sriubą, bulvienę, tirštą sriubą su grybais.
Tokia sriuba kainuoja 59–69 kronas (nuo 8 iki 9,4 lito) – tiek, kiek netoli Karolio tilto esančiose lauko kavinėse pusės litro alaus bokalas.
Prahos aludėse, kavinėse ir restoranuose pusė litro alaus kainuoja tiek, kiek puodelis kavos ar arbatos.
Pasukus į nuošalesnę vietą, pusė litro alaus atsieina mažiau – nuo 30 iki 44 kronų (nuo 4 iki 5,9 lito).
Tradicinis čekiškas maistas nė iš tolo nepanašus į medikų rekomenduojamą mitybą, nes gausu cholesterolio, bet valgiai gardūs.
Vegetarus dėl to gali ištikti šokas.
Prahos gyventojai – jų yra apie 1,2 milijono – aludėse neieško patiekalų, turinčių mažai kalorijų. Valgoma daug ir sočiai, o šviežių salotų galima užsisakyti papildomai.
Avienos kepsnio su rozmarinais ir garstyčiomis kaina siekia jau 329 kronas (apie 44 litus), salotos su kalakutiena kainuoja 159 kronas (21 litą).
Čekai mėgsta ne tik mėsą, bet ir žuvį, nes šios šalies tvenkiniuose užauginama tiek karpių, kad Europoje kitai valstybei sunku pasivyti.
Galima paragauti upėtakio, lašišos. Į valgiaraštį įrašyta ir jūrinė lydeka ar menkė, bet ši žuvis nėra populiari, nes nėra tokio Čekijos kranto, kurį skalautų jūra.
Kadaise valdomi Austrijos-Vengrijos imperijos čekai skolinosi kitų tautų receptus, taip iš vengrų perėmė guliašą, kurį Prahoje skaniausiai verda restorano „Profesni Dum“ virėjai.
O iš to, kad čekai įpratę valgius gardinti krapais, petražolėmis, kmynais, morkomis, česnakais, galima spręsti, kad jų skonis toks pat kaip ir lietuvių. Mes netgi giminiuojamės su čekais, nes iš jų perėmėme trijų raidžių Č, Š ir Ž varneles.
Kiaulienos dešrelės, pjausnys, šoninė – jei viso to kas nors vengia, gali Prahos aludėje užsisakyti su džiūvėsėliais apkepto sūrio, kuris patiekiamas su keptomis bulvėmis.
O ant grotelių keptas specialus čekiškas pelėsinis sūris „Hermelin“ gali būti užkanda prie alaus.
Seilės tįsta išvydus keptą kiaulės karką: kaulai lengvai išnyra iš sultingos mėsos, ji salstelėjusio skonio, nes šiam patiekalui gaminti naudojamas karamelizuotas alus.
O jei lėkštėje dar būna keli marinuoti agurkėliai, galima tik apsilaižyti pirštus. Tokį kepsnį siūlė smuklė „Krčma“.
Vakarienei kavinėje „Kolkovna Celnice“ rinkausi keptą kiaulienos kumpį, raugintus kopūstus ir virtinius. Tai garsieji knedlikai, kurie kai kam primena pjaustytą batoną.
Tokie vandenyje arba garuose verdami virtiniai dažniausiai būna iš miltinės arba bulvinės tešlos. Viską gardina padažas.
Virtiniai valgomi ir su guliašu, kuris ruošiamas iš jautienos. Prie tokio patiekalo nereikia duonos.
Čekai – smaližiai, todėl mėgstamas austriškas pyragas su obuoliais (štrudelis), miltiniai blyneliai, meduoliai, medaus pyragas.
Užkandėlės prie alaus – mėsa drebučiuose, „Paskenduolis“ („Utopenec“) – tai dešrelės, kurios būna marinuojamos kaip agurkai stiklainyje.
Aludėse pilna žmonių, nes čia einama paplepėti draugais, padainuoti, todėl kuo ilgesnis stalas – tuo geriau. Čia nėra aukštomis pertvaromis atskirtų stalų, nes kuo labiau susigrūdę aludės lankytojai, tuo smagiau.
Prahos aludės apipintos legendomis ir garsėja anekdotais.
Į aludę „U Zlateho Tygra“ klientų pritraukia pasakojimas, kad čia kadaise Čekijos prezidentas V.Havelas vaišino alumi JAV prezidentą Billą Clintoną. Čia taip pat lankydavosi Jaroslavas Hašekas – kareivio Šveiko autorius, miręs nuo plaučių uždegimo ir lėtinio alkoholizmo.
Aludėje „U Kalicha“ kartą J.Hašekas, susipykęs su vienu savo sugėrovu, jam išdrožė: „Žinai, aš nesu antisemitas. Bet vienintelis geras dalykas, kurį sugalvojo žydai, yra alus.“
Populiarios ir vyninės, pavyzdžiui, „Svatovaclavska Vinice“ netoli Karališkųjų sodų siūlo ragauti vyno iš čia pat augančių ‘Pinot Noir’ vynuogių veislės.
Yra netgi garsiojo muzikanto Johno Lennono garbei pavadintas baras, nors Prahoje jis niekada nebuvo, tik jo mūza Yoko Ono.
„Na jedno“ – eime išlenkti po vieną – taip čekai ragina vieni kitus.
Bet niekas neišeina iš aludės neįveikęs kelių bokalų.
Nuolatiniai klientai turi net savo vietas, tiesa, jie neina ten, kur plūsta turistai.
Iš to, kokio stiprumo alų užsisako, barmenai gali atspėti, iš kokios šalies atvykę turistai.
„Čekijoje ant alaus butelių nurodyti 10 ir 12 laipsnių reiškia 4–5 įprastus alkoholio procentus. Jei etiketėje nurodytas 18 laipsnių stiprumas, vadinasi, alkoholio bus apie 7 procentus. Dažniausiai tokio alaus pageidauja turistai iš Rytų Europos“, – tikino čekų gidė Georgina.
145 litrai alaus. Tiek vidutiniškai kasmet tenka vienam Čekijos gyventojui. Tai vienas didžiausių rodiklių pasaulyje. Čekai aplenkė net vokiečius.
Alus visada buvo pelningiausia čekų eksporto prekė, nes jai būdavo taikomi mažesni mokesčiai nei akmens anglimis, rūdai, sidabrui, krištolui.
Per pastarąjį dešimtmetį Čekijoje padaugėjo nedidelių alaus daryklų, vien Prahoje jų yra apie 70, šalyje – per 1400.
Kad po sočių pietų geriau virškintų, savo svečiams čekai siūlo ragauti ir tradicinio likerio „Becherovka“ ar trauktinės „Slivovice“.
Tradicinis čekiškas gėrimas yra ir absentas. Jo sudėtyje gali būti veikliosios medžiagos tujono, galinčio iškreipti tikrovės suvokimą.
Čekija – viena iš Europos šalių, kur absentas siekia 80 proc. stiprumo. Kai 1996-aisiais prie upės buvo pastatytas vadinamasis šokantis namas, čekai juokavo, kad dėl neįprasto fasado vėl kaltas absentas.
Gavus sąskaitą, įprasta kaip arbatpinigius palikti maždaug 20 procentų tos sumos.
Jei neturi monetų atsiskaitydamas su padavėju, žmogus gali nurodyti tam tikrą suapvalintą sumą, kurią ketina sumokėti.
Kai kas pataria suapvalinus palikti ne mažiau kaip 6 kronas (0,8 lito).
Jei vėlai grįžus iš aludės į viešbutį ko nors pritrūksta, neverta nusiminti, kad prekybos centrai uždaryti. Iki išnaktų centre veikia daug nedidelių vietnamiečių maisto parduotuvėlių.
Auksiniu miestu vadinama Praha naktį nemiega.
Žinoma, šitaip linksmai laiką leidome per pertraukas tarp ekskursijų, kurių labai daug ir įvairiais maršrutais siūlo Prahos turizmo informacijos centras.
Garsios miesto vietos – netoli viena kitos
Lietuvos ir Čekijos sostines skiria daugiau nei tūkstantis kilometrų, bet šį atstumą galima įveikti per valandą ir penkiolika minučių. Šį rudenį triskart per savaitę bendrovės „Air Lituanica“ organizuojami tiesioginiai skrydžiai gerokai priartino Prahą prie Vilniaus.
Praha nėra didelė, įžymybės – Karolio tiltas, astronominis laikrodis, kurio mechanizmas sukonstruotas 1410-aisiais, Vaclavo aikštė – netoli viena kitos.
Kai ima spausti batai ir pavargsta kojos, Prahoje patogu naudotis tramvajumi, metro, autobusu. Į Vltavos upės kairįjį krantą, kur įsikūrusi Prahos pilis, Šv.Vito katedra, Karališkieji sodai, galima nuvažiuoti visuomeniniu transportu.
90 minučių galiojantis bilietas suaugusiam žmogui kainuoja 32 kronas (apie 4,28 lito), vaikui – perpus pigiau.
Už kelionę, trunkančią ne ilgiau kaip pusvalandį, reikės mokėti 24 kronas (3,12 lito), o 24 valandas galiojantis bilietas kainuoja 110 kronų (14,72 lito).
restoranasknedlikaipaprika
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.