Tokia, šiandien klasikine vadinama, šampano bei putojančio vyno butelio forma buvo sugalvota dar XIX amžiaus pradžioje Prancūzijoje – ją sukūrė vaistininkas Fransua. Nuo to laiko ji nesikeitė, tad jau daugelį metų pripažįstama kaip klasikinio putojančio vyno butelio standartas.
Svarbiausia butelio savybė – stora, didelį slėgį butelio viduje galinti atlaikyti stiklo sienelė, tačiau ne ką mažiau svarbus akcentas – butelio apačioje esanti įduba. Gamybos proceso metu joje nusėda nuosėdos, kurios vėliau pašalinamos, buteliai iš naujo užkemšami. Brandinimas buteliuose – ypač vertinamas gamybos būdas, todėl ši butelio dugno savybė aktualesnė solidesniems, dažnai korekciniams vynams.
Putojantis vynas Lietuvoje dažniausiai pilstomas į specialiai iš šampano gimtinės Prancūzijos atsivežtus butelius. Pasak gamintojų, specifinė jų forma – amžina ir nesenstanti klasika, kuri gėrimui tarsi priduoda savitumo.
Tačiau ne visi putojantys vynai supilstomi į klasikinės formos butelius. Kai kada pasirenkama kiek siauresnė ir grakštesnė forma nei klasikinė.
Šampano buteliai išskirtiniai ir tuo, kad jų atkimšimas primena smagų ritualinį žaidimą. Priklausomai nuo to, kaip gėrimas bus patiekiamas, butelį galima atidaryti įvairiai: prilaikant kamštį tyliai jį iššauti į delną arba priešingai – suplakus butelį sąmoningai išprovokuoti putas ir paleisti kamštį į orą. Toks staigus pokštelėjimas – įrodymas, kad gėrime gausu angliarūgštės.
Tiesa, ji iš ilgainiui atkišto butelio išsigazuoja. Norėdami sulėtinti šį procesą kai kurie į butelį įkiša kokį nors metalinį stalo įrankį, pavyzdžiui šaukštą ar šakutę. Sakoma, kad tai padeda pristabdyti garuojančias dujas. Tačiau vyno specialistai į tokias kalbas tik numoja rankas patikindami, kad tai – viso labo išgalvotas prietaras, o butelyje susikaupusias dujas sulaikyti gali tik sandarus butelio kamštis.
Kita vertus, klasikinė butelio forma sukurta taip, kad per siaurą kaklelį angliarūgštė neišsigazuotų kiek įmanoma ilgiau. Galbūt todėl baimintis, kad vos atkimšus butelį burbuliukai išnyks, tikrai nereikėtų.
Parengė Monika Svėrytė
