Naujausias Loma Lindos universiteto (JAV) tyrimas atskleidė, kad vegetarai gali pasigirti mažesniu kūno svoriu nei tie, kurie purtosi nuo minties, kad visą likusį gyvenimą neteks valgyti mėsos. „Tai bent „naujieną“ pasakė“, – pamanytumėte. Tačiau įdomiausia dalis yra ta, kad abi grupės žmonių (ir vegetarai, ir mėsėdžiai) atliekant tyrimą per dieną suvartodavo tą patį kiekį kalorijų.
JAV mitybos akademijos žurnalo užsakytame tyrime dalyvavo net 5 grupės žmonių: mėsėdžiai; pusiau vegetarai, nevalgantys raudonos mėsos, tačiau neatsisakantys baltos mėsos ir žuvies, taip pat kiaušinių, pieno ir jo produktų; peskovegetarai, valgantys ir žuvį; laktovegetarai, vartojantys pieną ir jo produktus; veganai, kurie nevartoja jokios gyvulinės kilmės produktų.
Duomenys buvo renkami nuo 2002 iki 2007 metų, ištirtas 71 tūkst. 751 žmogus, kurių vidutinis amžius buvo 59-eri.
Visų tiriamų grupių nariai suvartodavo vidutiniškai 2 tūkst. kalorijų per dieną, išskyrus pusiau vegetarus, kurie suvartodavo 1 tūkst. 707 kalorijas per dieną.
Mokslininkai nustatė, kad mažiausią kūno masės indeksą (KMI) turėjo veganai, didžiausią – mėsėdžiai. Tarp veganų tebuvo 9,4 proc. narių, kurie buvo nutukę, t.y. turėjo didesnį KMI nei 30. Tarp mėsėdžių nutukusių žmonių buvo kone tris kartus daugiau – net 33,3 procento. Beveik 24 proc. pusiau vegetarų buvo nutukę. Tarp peskovegetarų tokių buvo 17,9 proc., o laktovegetarų – 16,7 procento.
Nepaisant to, kad suvartojamų kalorijų kiekis buvo panašus tarp visų grupių, labai skyrėsi suvartojamų maistingųjų medžiagų rūšys. Pavyzdžiui, mėsėdžiai suvartodavo mažiausiai augalinių baltymų, beta karoteno, skaidulų ir magnio, o jų maistas turėdavo didžiausią kiekį su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusių sočiųjų riebalų rūgščių.
Žinoma, dieta – ne vienintelis veiksnys, susijęs su svoriu – per tyrimą nebuvo analizuojami kiti aspektai – sportas ar socioekonominis statusas. Tyrimu buvo tiesiog nurodyta sąsaja tarp vartojamo maisto ir kūno svorio.
