Nors daugelis linkę šampanu vadinti gėrimus, kuriuose žaismingai sukasi burbuliukai, ne visi žino, kad tikruoju šampanu pelnytai gali vadintis tik Prancūzijos Šampanės regione pagamintas natūralus putojantis vynas.
Savo skoniu putojantis vynas per daug nesiskiria nuo tikrojo šampano: jų gamybai naudojamas tikras vynuogių vynas, kurį vyndariams tenka brandinti su mielėmis ir cukraus likeriu specialiuose buteliuose arba hermetinėse talpose.
Tiesa, jo gerti iškart nerekomenduojama, putojantis vynas turi fermentuotis, tad geriausia jį brandinti mažiausiai 30 parų, o kartais – ir keletą metų. Šio proceso metu vynuogėse esantis cukrus virsta angliarūgšte, kuri veikiama aukšto slėgio, natūraliai prisotina vyną švelnių burbuliukų.
Kai kurie gazuotą vyną šmaikščiai vadina alkoholiniu limonadu. Ir jie tam tikra prasme teisūs. Juk gėrimas – prisotintas angliarūgštės, kartais – gana saldus ir net butelio atkimšimas sukelia smagių emocijų. Be to, tokio vyno etiketėje rašoma: „gazuotas vyno gėrimas“. Taip yra todėl, kad toks burbuliukų gavimo būdas taikomas ir vaisvandenių gamyboje. Tačiau kaip ir vaisvandenių pasirinkimas platus, taip ir putojančių vynų parduotuvių lentynose gausu.
Būtent natūrali antrinė fermentacija ir yra esminis skirtumas tarp putojančių ir gazuotų vyno gėrimų. Ji gali būti atliekama dviem būdais, atkeliavusiais iš pačios šampano gimtinės Prancūzijos: Methode traditionelle ir Charmat.
Pastarasis įdomus tuo, kad vynas pirmiausia išpilstomas į butelius, užkemšamas specialiu kamščiu ir tik tuomet horizontaliai suguldomas į rietuvę rūsyje bent mėnesiui bręsti. Po to buteliai sudedami į specialius stovus tam tikru kampu, o juose esantis vynas brandinamas nuo devynių mėnesių iki kelerių metų. Vynas yra nuolat stebimas ir, išlaikomas be sąlyčio su oru specialiuose įrenginiuose, išpilstomas į butelius.
Tuo tarpu gazuotų vyno gėrimų gamybai naudojami kitokie ingredientai: fermentuota misa, vaisių-uogų vynai ir pan. Jie skiedžiami su vandeniu, įmaišoma cukraus, aromatinių medžiagų, sirupo, dažiklių. Juos daug lengviau pagaminti, o ir dėl galutinio rezultato galima jaustis labiau užtikrintam – naudojant visus šiuos komponentus galima išgauti norimą gėrimo skonį, aromatą ir spalvą.
Gazuotų vyno gėrimų gamyba, palyginti su putojančių vynų, – rekordiškai trumpa – vos kelios valandos, kurių reikia tik tam, kad gėrimą būtų galima prisotinti angliarūgštės ir išpilstyti į butelius.
Norėdami būti tikri, kad į pirkinių krepšelį įsidėsite natūralios fermentacijos putojantį vyną, atkreipkite dėmesį į butelio etiketę – joje paskutinis nurodytas žodis, priešingai nei ant gazuotų vyno gėrimų etikečių, turėtų būti „vynas“, ne „gėrimas“.
Pasakyti, kuris gėrimas geresnis ar prastesnis – sunku, tai skonio reikalas. Parduotuvių lentynose neretai šampanas, putojantis vynas ir gazuoti vyno gėrimai būna išdėstyti gretimose lentynose. Tie, kurie mažiau nusimano apie vyno gaminimo subtilybes išsirinkti norimą prekę padeda kaina, kuri gali skirtis net keliomis dešimtimis kartų. Visa tai priklauso nuo gamybos. Juk natūralu – kuo daugiau laiko ir pastangų reikia paruošti tam tikrą gėrimą, tuo jo vertė didesnė.
Parengė Monika Svėrytė
