Šiam patiekalui — mažiausiai 400 metų. Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė vertino tik dvi grybų rūšis — baravykus ir rudmėses. Kitų grybų nepažinojo ir nerinko.
Lenkijos ir Lietuvos didikų virėjai sriubų receptus nusižiūrėdavo nuo Vakarų Europos kulinarų.
19 amžiaus šaltiniuose istorikai net neranda sąvokos sriuboms pavadinti, tačiau tuo metu jau buvo žinomi barščiai, žuvienė, kopūstienė ir kruopienė.
Taip pat buvo mėgstami šaltibarščiai. Jie smarkiai skyrėsi nuo ruošiamų dabar. Anuomet šaltibarščiai būdavo su kepta žvėriena ar veršiena, žuvimi. Į sriubą būtinai dėdavo vėžių uodegų ir ledo gabaliukų.
Karališka grybienė su žuvimi
■ Reikės: grybų (geriausiai — baravykų), žuvies (E.Lapinskas naudojo žiobrį), morkų, svogūnų, česnakų, bulvių, grietinės, citrinos, pipirų, krapų, petražolių.
■ Užmerkite džiovintus baravykus.
■ Pasiruoškite žuvies sultinio. Žuvį virkite su visa galva. Išmirkusius baravykus supjaustykite gabalėliais ir suberkite į sultinį.
■ Skystį, kuriame mirko baravykai, pasilikite. Šiek tiek jo įpilkite į sultinį, o likusį galite naudoti padažams arba tiesiog išsivirti grybienės be žuvies.
■ Kol sultinys verda, kubeliais supjaustykite svogūną, morką ir česnakus, suberkite juos į puodą, pasūdykite, įberkite pipirų ir virkite 30 minučių.
■ Sudėkite virtos žuvies gabalėlius ir dar keletą minučių pavirkite.
■ Perpjaukite citriną ir jos sultis išspauskite į sriubą.
■ Susmulkinkite saujelę krapų ir petražolių — jų į sultinį dėkite pabaigoje.
■ Sriubą pagardinkite grietine ir patiekite su bulvėmis, virtomis su lupenomis.
■ Laidos vedėjas E.Lapinskas prisipažino tokią sriubą viręs ir valgęs pirmą kartą.
