Jei niekada nebuvote turguje, apsilankymas jame savaitgalį bus tikra pramoga. Pirmųjų šviežių salotų ir įvairių prieskoninių žolių Vilniaus Kalvarijų turguje atsirado dar gegužės pradžioje. Penktadienį, kai turguje lankėsi portalo lrytas.lt žurnalistai, tarp prekystalių kvepėjo braškės, trešnės, įvairios Lietuvos močiučių augintos salotos ir kitos žolės. Turguje jau galima nusipirkti ne tik šviežių lietuviškų bulvių, bet ir voveraičių.
Ryšulėlis ridikėlių turguje kainuoja 2–2,5 lito, svogūnų laiškų 1–1,5 lito, mažų morkų – 5 litai. Šimtas gramų paprastų salotų kainuoja 1 litą, aisbergo – 1,5 lito, gražgarsčių – 1,5–2 lito. Ryšulėlis krapų, kalendrų, čiobrelių, mairūnų, bazilikų, petražolių kainuoja 1–1,5 lito. Kilogramas lietuviškų trumpavaisių agurkų kainuoja 3–3,5 lito, cukinijų – 10 litų, bulvių – 2,5–3 lito, po danga augintų kopūstų – 3,5 lito.
Pardavėjai neslepia kol kas neišauginę didesnių burokėlių ir morkų – jos atvežtos iš Lenkijos. Lenkiški yra ir pomidorai. Penkis litus kainuojantys pomidorai yra dideli, saldoki, miltingi – kur kas skanesni nei lietuviški, pardavinėjami prekybos centruose.
„Būtinai parašykite, kad mūsų salotos užaugintos Lietuvoje“, – prašo linksmai nusiteikusios pardavėjos. Penktadienį turguje daugybė žmonių – jie ruošiasi ilgajam savaitgaliui. Kai kurios pardavėjos prisipažįsta, kad savaitgaliais maisto produktai turguje būna kiek brangesni, nes ateina daugiau turtingesnių klientų.
Šviežiausia šio sezono naujiena – nedidelės voveraitės. Litras grybų kainuoja 12 litų. Dešimt kaimiškų kiaušinių, kurių galima įsigyti tik prie turgaus vartų, kainuoja 7 litus.
Kilogramas lietuviškų braškių kainuoja apie 7 litus, lenkiškų – 5 litus.
„Uogos jau baigiasi. Pigiau tikrai nebebus“, – tvirtina su lopetėle į žmonių krepšius uogas kraunanti pardavėja. Su kibirais į turgų atėję pirkėjai pasakoja iš braškių virsiantys uogienes.
Pigiausios trešnės iš Lenkijos pagrindinėje Vilniaus turgavietėje penktadienį kainavo 7 litus, „mėsingos“ iš Graikijos – 18 litų. Kilogramas didelių ir sultingų graikiškų arbūzų kainavo 4,5 lito.
Į turgų einantiems naujokams dažnai kyla klausimas, kaip atskirti lietuviškus produktus nuo importinių. Dalį pardavėjų šis klausimas labai nervina, tačiau melagių, kurie teigia, kad pardavinėja tik lietuvišką maistą, tikrai yra.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais man į akį krito viena moteris, kuri birželio viduryje pardavinėjo vyšnias „iš Žagarės“. Suabejojus, ar vyšnios tokiu metu gali būti lietuviškos, pardavėja pradėjo aiškinti, kad Žagarė yra prie Lenkijos sienos, todėl nereikia stebėtis, kad ten jos jau sunoko.
Paprasčiau yra nuolatiniam pirkėjui, kurį pardavėjai pažįsta ir atvirai pasako, kas yra užauginta Lietuvoje, o kas atvežta.
Turgaus pardavėjus galima skirstyti į keturias grupes. Pirma – tai paprasti žmonės, pardavinėjantys gėrybes iš savo kaimo ar sodo. Tokių pardavėjų turguje yra vos vienas kitas. Jie atsineša kelis kilogramus pomidorų, obuolių ar pan.
Antra grupė – ūkininkai, kurie parduoda savo užaugintas prekes. Jei turguje lankysitės dažniau, pastebėsite, kad jie visą laiką pardavinėja tą patį: salotas, agurkus ir pomidorus, bulves, kopūstus, obuolius ir kriaušes, įvairius šakniavaisius. Jų siūloma prekių įvairovė nėra labai didelė.
Trečiai grupei priklauso samdomi prekeiviai, kurie pardavinėja didelių ūkių ir šiltnamių produkciją. Juos galima atpažinti pagal tai, kad vieną dieną jie pardavinėja agurkus, kitą – mėlynes ar pomidorus.
Ketvirtai grupei galima priskirti pardavėjus, ant kurių prekystalių vyrauja importiniai vaisiai ir daržovės. Juos galima lengvai atskirti iš didelės prekių įvairovės. Ant prekystalių šalia pomidorų ir agurkų išdėlioti bananai, citrinos, paprikos. Tikimybė iš tokių prekiautojų nusipirkti lietuviškų daržovių yra mažesnė. Importinius vaisius ir daržoves pardavinėjančias moteriškes prekėmis aprūpina vyrai, stumdantys didelius karučius, ant kurių prikrauta daržovių dėžių. Jos vežamos iš turgaus bazės.
Neretai tikrus ūkininkus ir perpardavinėtojus galima atpažinti iš drabužių. Ūkininkai rengiasi paprasčiau, o tarp perpardavinėtojų populiarūs mėlyni ar raudoni chalatai, primenantys provincijos ar sovietinių parduotuvių darbuotojas.
Geriausia į turgų eiti iki 12 val. Po to prekystaliai ištuštėja.
