Atsisakyti tradicinės knygos ją paskatino du dalykai: per didelė leidybos kaina ir ekologiškas mąstymas. „Darau tai savanoriškai, Lietuvos vegetarų asociacijos vardu. Neturiu tikslo užsidirbti, tiesiog noriu, kad žmonės atrastų naują maisto skonį. Receptai bus prieinami nemokamai“, – portalui lrytas.lt sakė ji.
Elektroninę knygą turėtų sudaryti daugiau nei šimtas receptų, tarp kurių sau tinkamų ras ir žaliavalgiai, ir veganai. Receptus Gintarė ketina suskirstyti į kelias skirtingas kategorijas: bus kreipiamas dėmesys ir į patiekalų kaloringumą, ir į paros metą, kada ką geriausia valgyti.
Kada tiksliai pasirodys mobili programėlė - pašnekovė neatskleidė, tačiau patikino, kad deda visas pastangas, jog kūrybinis procesas neprailgtų.
Nuo dvylikos metų vegetarizmo kelią pasirinkusi Gintarė sako nė minutei nepasigailėjusi dėl savo sprendimo. Jos nuomonės nepakeitė nei pradžioje šiai idėjai prieštaravusi mama, nei gydytojų perspėjimai dėl neva sutriksiančio organizmo vystymosi. „Esu sveika kaip ridikas. Niekada negėriau jokių vitaminų, nevartojau jokių maisto papildų... Praktiškai niekada nesergu ir jaučiuosi energingesnė nei daugelis mėsą valgančių mano pažįstamų“, – tikino ir prieš kelerius metus Lietuvos vegetarų asociaciją įkūrusi pašnekovė.
Pasiryžimą keisti valgymo įpročius vieni laiko perėjimu į sveiką gyvenimo būdą, kiti tai vadina tiesiog mados reikalu. Tačiau, pasak Gintarės, jei visos mados būtų susijusios su meile gyvūnams ir noru gyventi sveikai – pasaulis nušvistų šviesesnėmis spalvomis.
Užkietėjusia askete Gintarė savęs nevadina – ji mėgsta ir nesveikus užkandžius, saikingai vartoja alkoholį. „Mėsos nevalgau, nes ji man asocijuojasi su mirusiais gyvūnais, – tikino vegetarė ir prisiminė, kaip vaikystėje po ginčų su broliu jis ją užvaikydavo rankoje laikydamas iš šaldytuvo pasiimtą mėsos gabalą. – Tai būdavo kažkoks košmaras. Mąstydavau: jei nėra malonu glostyti negyvus gyvulius, kodėl turėčiau juos valgyti? Mėsa man – ne maisto produktas.“
Vegetarizmo idėja Lietuvoje plinta vis labiau, žmonės pradeda susimąstyti apie tai, ką deda į burną. Pradžioje sumažinus suvalgomos mėsos kiekį, vėliau tampa nesunku priprasti prie naujų mitybos įpročių ir mėsos visiškai atsisakyti.
Ir nors užkietėję mėsos mėgėjai vargu ar sutiks su bet kokia nuomone, kad organizmui šio maisto produkto – visiškai nereikia, tačiau pasaulinės dietologų organizacijos yra ne kartą patvirtinę, kad subalansuota vegetariška mityba yra kur kas pranašesnė ir yra tinkama rinktis visais gyvenimo etapais (kūdikystėje, nėštumo metu ir pan.).
Pasak Gintarės, norintiems atsisakyti mėsos pirmiausia tenka įveikti psichologinį barjerą ir suprasti, kad sotus gali jaustis ne tik tuomet, kai suvalgai bent kąsnį mėsos. „Kiekvienas pasirenka savo kelią. Aš neagituoju visų tapti vegetarais, tačiau pabandyti kažką keisti gali kiekvienas. Kažkam patiks, kažkam – ne, kažkas ras savo. Juk tai nieko nekainuoja“, – linksmai pasakojo ji.
Vegetariškas „Panna cotta“ desertas
Autentiškam itališkam „Panna cotta“ desertui paruošti reikalinga želatina, kurios tikri vegetarai nevalgo. Ją galima pakeisti vegetarišku standikliu – iš jūros dumblių pagamintu agaru.
Jums reikės:
200 gramų riebios grietinėlės; 1 arbatinio šaukšto agaro miltelių; 1 arbatinio šaukšto vanilinio cukraus; 1 šaukšto cukraus; tarkuotos apelsino žievelės; šviežių braškių.
Gaminimas:
Ant nedidelės ugnies užkaiskite grietinėlę, įberkite cukrų, vanilinį cukrų ir agarą, maišykite, kol užvirs.
Įtarkuokite šiek tiek apelsino žievelės, pavirkite apie 2 minutes ir išpilstykite į formeles.
Palikite šaldytuve porai valandų, kol masė sustings. Sutrinkite šviežias braškes su cukrumi.
Sustingusį desertą išimkite iš formelių ir paskaninkite trintomis braškėmis.
Papuoškite mėtos lapeliu ir dviem mėlynėmis, gervuogėmis ar kitomis tamsiomis uogomis.
