Legenda pasakoja, kad Nepriklausomybės karo metu vienas Napoleono armijos generolas taip susižavėjo šiuo patiekalu, jog už kiekvieną lėkštę ryžių ispanų virėjai pažadėjo išlaisvinti po vieną ispanų kalinį.
Moteris pasiraitojo rankoves, ir kiekvieną dieną generolui paruošdavo vis kitokios paeljos – taip buvo išlaisvinti net 176 kaliniai.
Manoma, jog šis patiekalas atsirado XV–XVI amžiuje Valensijoje – jį sukūrė valstiečiai, pasisotindavę tuo, kas yra po ranka.
Svarbiausias jų tikslas buvo panaudoti prie namų esančias gamtos gėrybes. Tad pirmosios paeljos buvo verdamos iš paukštienos, triušienos, šviežių daržovių, ryžių bei alyvuogių aliejaus. Jas valstiečiai virė degindami apelsinmedžių šakeles.
Neaišku, ar tuo pat metu pajūryje atsirado jūrų gėrybių paelja, ar tokią šio patiekalo variaciją ispanų žvejai sukūrė vėliau. Vienaip ar kitaip, dabar šio patiekalo rūšių apstu – galima rinktis su jūrų gėrybėmis, mėsa, vien tik su daržovėmis ar maišytą – mėsos ir daržovių.
Šis ryžių patiekalas gaminamas specialioje keptuvėje. Išvertus iš valensijiečių ir katalonų kalbos „paella“ reiškia „keptuvė“, todėl iš čia ir kilęs patiekalo pavadinimas.
Ispanijoje paeljai ruošti naudojama speciali keptuvė – 5–10 centimetrų gylio, mažiausiai 22 centimetrų skersmens su dviem rankenomis.
Tačiau jos dydis gali būti labai įvairus – nelygu, kiek žmonių ruošiasi valgyti patiekalą.
Ispanai labai mėgsta rengti šventę, vadinamą „paellas populars“ (liet. – liaudies paelja) – tuomet miesto ar gyvenvietės aikštėje milžiniškoje keptuvėje šis ryžių patiekalas ruošiamas šimtams žmonių.
Paeljai paruošti reikia laiko ir mokėti organizuoti darbus. Geriausia ją ruošti dviese – vieną žmogų statyti prie ugnies, o kitam duoti peilį.
Pirmiausia pasiruoškite sultinį. Jį galite virti iš mėsos, daržovių ar žuvies. Tai gali būti paprasčiausias vištienos ar jautienos sultinys su daržovėmis – svogūnais, morkomis, salieru.
Paeljos sudėtis gali priklausyti nuo jūsų nuotaikos ir fantazijos, derančių daržovių.
Jei ruošiate patiekalą su jūrų gėrybėmis, į sultinį įmeskite ir žuvies galvą bei uodegą. Jei į paelją dėsite midijų – sultiniui labai tiks vanduo, kuriame jos virė – tai suteiks jūros aromato.
Į paelją visuomet dedu svogūnų, pomidorų ir česnakų. Kitos daržovės priklauso nuo metų laiko – gali būti pupelės, žirneliai, paprika.
Labiausiai paeljai tinkanti mėsa – paukštiena arba triušiena. Idealu, jei ji su kaulais – jie ryžiams suteiks daugiau skonio. Svarbiausia mėsą supjaustyti gana smulkiai. Ispanijos mėsos parduotuvėlėse užtenka pasakyti, kad gaminsite paelją, ir mėsininkai supjaustys mėsą nedideliais gabaliukais.
Geriausiai paeljai tinka apvalieji ryžiai. Jų kiekį lemia valgytojų skaičius. Vienam suaugusiajam reikia poros vidutinių saujų ryžių, vaikui – vienos.
Jeigu pagaminta paelja dvelkia jūra ir laužo dūmais, o ryžiai ne per kieti, nepervirę ir nesukepę – viskas puikiai pavyko.
Jei papietavus liko ryžių ir sultinio, vakare galite išsivirti puikiausios sriubos – į sultinį supilkite ryžius ir įpilkite truputį pomidorų padažo. Po puotos tokia vakarienė padeda atsigauti skrandžiui.
Paelja – ne pats lengviausias patiekalas.
Todėl valensijiečiai jį tradiciškai valgydavo per pietus, o ne vakarienei, kad virškinti galėtų visą popietę ir naktį nesapnuotų košmarų.
Paeljos sudėtį lemia jūsų nuotaika, fantazija ir tai, ką turite šaldytuve
Patiekalui, kurio pakaks 5 žmonėms, reikės:
dešimties saujų ryžių
200 g vištienos
300 g midijų
200 g žiedais pjaustytų kalmarų (tinka ir šaldyti, ir švieži)
15 krevečių (jos taip pat gali būti ir šaldytos, ir šviežios)
4 pomidorų
2 svogūnų
3 česnako skiltelių
2 nedidelių paprikų (gali būti žalios, raudonos ar geltonos)
200 g ankštinių pupelių
tyro alyvuogių aliejaus
druskos
šafrano
midijoms apvirti – pipirų ir laurų lapo.
Pirmiausia išvirkite sultinį, paruoškite midijas.
Midijas gerai nuplaukite ir sudėkite į puodą su trupučiu vandens, kad apsemtų, įberkite kelis juoduosius pipirus, dėkite laurų lapą. Vos tik užvirus vandeniui geldelės atsiveria, ir to pakanka. Didžiąją dalį midijų išimkite iš geldelių ir sudėkite į atskirą lėkštelę – jas į ryžius sudėsite pačioje pabaigoje. Kelias galite palikti geldelėse – jos papuoš patiekalą. Nepamirškite vandenį nuo midijų supilti į sultinį.
Į keptuvę įpilkite keturis šaukštus alyvuogių aliejaus. Jei keptuvė didesnė, aliejaus reikės daugiau, jei nedidelė – mažiau.
Aliejuje paskrudinkite vištieną, tuomet ją išimkite iš keptuvės ir sudėkite kalmarus. Kai jie apskrus, išimkite ir galiausiai lengvai pakepinkite krevetes. Patartina mediniu šaukštu patraiškyti jų galvas – taip jos geriau į aliejų išskirs savo sultis. Apkeptas krevetes taip pat išimkite ir sudėkite į atskirą indą.
Kai mėsa ir jūrų gėrybės paskrudintos, galima pradėti pagrindinį ruošimo procesą. Tame pačiame aliejuje pirmiausia pakepinkite susmulkintus svogūnus ir česnakus, sudėkite supjaustytus pomidorus ir palaukę 5 minutes sudėkite visas kitas daržoves.
Palaukę dar 5 minutes dėkite ryžius, minutę viską kartu pakaitinkite, sudėkite vištieną ir kalmarus (krevetes ir midijas dėsime pačioje pabaigoje) ir supilkite sultinį. Įberkite žiupsnelį šafrano. Į ryžius pilamas sultinys turi būti karštas.
Jei į sultinį dėjote druskos, tuomet ryžiams tikriausiai daugiau druskos nereikės. Jei sultinys be druskos – įberkite.
Sultinio turi būti tiek, kad apsemtų visus keptuvėje esančius produktus. Jei ryžiams verdant skystis išgaruoja per greitai, o ryžiai dar kieti, įpilkite dar šiek tiek sultinio. Tik nepamirškite – jis turi būti karštas.
Ryžiai išverda maždaug per 18 minučių, bet aklai nepasitikėkite laiku – geriau nuolat paragaukite. Ryžiams baigiant virti sudėkite midijas ir krevetes, ant viršaus dėkite midijas, kurias palikote geldelėse.
Nuimkite keptuvę nuo ugnies tuomet, kai skysčio jau beveik nėra, o ryžiams iki visiško minkštumo dar trūksta kelių minučių.
Keptuvę uždenkite (kad ir laikraščiais) ir palaukite kelias minutes. Tradiciškai paelja valgoma iš to paties indo, tačiau ispanų namuose šis paprotys jau nėra populiarus.
