Keramikei I. Jonušienei nėra bjauru skinti pienių žiedus, nors nuo jų sulčių greitai pajuosta rankos. O jei šių sulčių užtykšta ant šviesių drabužių, lieka dėmė.
Paveikslus iš molio gabalėlių, suklijuotų ant drobės, kurianti I. Jonušienė žavisi pienėmis, kurios gali pradžiuginti net didžiausią paniurėlį.
Minkyti molį įpratusiai moteriai pienės atrodo kaip dar viena žaliava kūrybai.
Kazimiero Jagmino pradinės mokyklos dailės mokytoja I. Jonušienė mėgsta rengti įvairias varžybas, kai kelios komandos susilažina, kuri per valandą surinks daugiau pienių žiedų, kuri nupins ilgesnį pienių vainiką.
Pienės džiugina ne tik vaikus. Neužterštose vietose augančios kiaulpienės turi daug geležies, jų liaunais lapeliais galima paskaninti salotas.
Ne veltui moterims siūloma nepamiršti kiaulpienių ir pasisemti iš jų jėgų.
Pienės kvepia medumi, tačiau jos gali būti ir labai karčios. Kartumo pienėms suteikia žiedkočiai, todėl jų neturi likti ruošiant iš pienių medų, sirupą ar vyną.
Gaminti vyną moteriai – tik įdomus pomėgis. Ji ruošia vyną ne tik iš pienių, bet ir iš rabarbarų, erškėtuogių, vyšnių, slyvų. Kartą I. Jonušienė suskaičiavo, kad yra eksperimentavusi su 17 vyno rūšių.
Norint paragauti pienių vyno, būtina apsišarvuoti kantrybe. Kartais rezultatai paaiškėja tik po metų.
Pienių vynas bręsta ne mažiau kaip 9 mėnesius, o kitokį namudinį vyną galima vartoti jau po pusmečio.
Pienių medus – dar vienas pavasario skanumynas. Jis gali būti skaidrus, kvapus, tąsus.
Iš tikrųjų toks medus panašesnis į klevų sirupą, kuris suteikia ypatingo skonio blynams. Kad tokie blynai gražiau atrodytų, juos galima pabarstyti aguonomis.
Pienių medumi tinka pagardinti įvairius kepinius.
Juo galima apšlakstyti vadinamąjį „Skruzdėlyną”, kai aliejuje iškepti tešlos trikampiai yra sudedami vienas ant kito.
Pienių medus gali būti naudojamas ir vietoj cukraus, norint pasaldinti įvairius gėrimus.
Pavasariu kvepiantis skanumynas
Pienių medui reikės:
1 litro vandens,
300 gramų pienių žiedų be kotelių,
1 citrinos,
1 kg cukraus.
Pienių galvutes nuimkite nuo žiedkočių, nes jie suteikia kartumo. Pamerkite į vandenį, nuplaukite ir virkite ant mažos ugnies apie valandą.
Atšalusį viralą palikite nakčiai, o rytą nukoškite per sietelį. Tada suberkite cukrų, sutarkuokite vienos citrinos žievelę, išspauskite citrinos sulčių.
Kitą dieną pienių medų reikia virti daugiau nei valandą. Jei užlašinus sirupo ant lėkštės susidaro gražios formos lašas, tai rodo, kad pienių medus jau tirštėja.