Kaimyninėje šalyje valgiai ruošiami su meile, nes kiekviena šeimininkė stengiasi ne tik palepinti artimuosius, bet ir pasirodyti prieš giminę, kaimynus.
Lenkiškos nacionalinės virtuvės ypatybės atsispindi ir ruošiantis Velykoms. „Pamirškite kalorijas, Velykos – metas prisivalgyti”, – sakė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė, Lenkijos Respublikos ambasados vyriausioji patarėja mokslų daktarė Malgorzata Kasner.
Joms ruošiamasi iš anksto. Kadangi tikintiesiems svarbus laukimo metas, gavėnios patiekalai būna menki – ant stalo būna bulvių, silkių, iš kruopų išvirtos sriubos ar košės.
Savaitė iki Velykų skirta dvasiniams apmąstymams ir susikaupti.
Didįjį trečiadienį nutyla bažnyčių varpai, įsigali rimtis, negalima triukšmauti, linksmintis. Žmonės eina į bažnyčią išpažinties.
O varpų gaudimą, kaip vilties ženklą, kad mirtis bus nugalėta, galima išgirsti tik šeštadienį, per vakarines mišias.
Sulaukusi Didžiojo šeštadienio, kiekviena šeima į bažnyčią nešasi pintinėlę, kurioje būna dažytų kiaušinių, dešros, duonos, druskos, prieskonių. Įprasta puošti pintinėlę buksmedžių ar bruknių šakelėmis – bundančios gamtos simboliais.
Net ir socializmo laikais Lenkijoje minios žmonių su pintinėlėmis rankose plūsdavo į bažnyčias norėdami pašventinti dažytus kiaušinius ir Velykų valgius. Tokioje pintinėlėje dažnai būna avinėlis, simbolizuojantis Kristaus auką.
Pašventinus valgius ir grįžus namo leidžiama ragauti skanumynų. Šios akimirkos labiausiai laukia vaikai, nes tai – pirmas kartas, kai ištvėrus gavėnią galima ragauti mėsos.
Itin svarbios yra šeštadienio vakarinės mišios – tai tarsi įžanga į Velykų atmosferą, kai šventinama ugnis ir vanduo.
Iki šiol Lenkijoje gyva tradicija puošti simbolinį Viešpaties kapą ir budėti prie jo per naktį. Kiekviena bažnyčia, stengdamas pritraukti kuo daugiau žmonių, nori kuo nors išsiskirti, todėl šeštadienį daugelis žmonių aplanko ne vieną, o keletą bažnyčių.
Sulaukus pirmųjų saulės spindulių prasideda Velykų mišios, trunkančios ne vieną valandą.
Grįžus iš bažnyčios, nors dar ankstyvas metas, sočiai pavalgoma.
„Niekas nebenori žiūrėti į silkes ar kitokias žuvis, nes visiems atsibodę veržtis diržus”, – pasakojo M.Kasner.
Ant tradicinio lenkų stalo visuomet būna velykaičių, virtos, troškintos ir keptos mėsos, būtinai turi būti keptas kumpis, įvairių dešrelių ir dešros, bent keli paukštienos patiekalai.
Iki pietų lenkai dalijasi velykaičiais, renka stipriausią kiaušinį.
O tuomet valgoma sriuba – putra. Tai vienas seniausių lenkiškų patiekalų, išlikęs iš viduramžių. Manoma, šią sriubą srėbė ne tik varguomenė, bet ir karaliai, pavyzdžiui, XIV amžiuje ji buvo gaminama Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos rūmuose.
Putros pagrindas – ruginių miltų raugas, todėl ji būna rūgštoko skonio. Skaniausia putra ruošiama naudojant nuovirą, kuriame buvo išvirtas rūkytas Velykų kumpis.
Toks nuoviras kvepia dūmais ir valgomas su baltosiomis dešrelėmis. Sriuba gali būti patiekiama su virtu kiaušiniu ar virtomis bulvėmis.
Anksčiau tokia sriuba buvo populiari ir Dzūkijoje.
Vietoj putros gali būti patiektas riebus vištienos sultinys ar sriuba iš žarnokų ir skrandžių (lenkų k. „flaki”). Ji taip pat atkeliavo iš gilios senovės.
Velykų vaišės Lenkijoje neįsivaizduojamos be saldumynų, pyragų, bandelių, pavyzdžiui, varškės pyrago, Velykų bobos – gausiai glajumi aplieto mielinio pyrago.
Dar viena Velykų vaišių puošmena – bajoriškas pyragas (lenkų k. „Mazurek”). Šis trapios tešlos plokštainis yra aplietas glajumi, apibarstytas riešutais, džiovintais vaisiais, papuoštas plaktais kiaušinio baltymais.
Ant pyrago dažnai būna koks nors užrašas ar linkėjimas, susijęs su Velykomis.
Velykų pirmadienį Lenkijoje įprasta išdykauti ir laistytis vandeniu. Tai daroma tiek daugiabučio kieme, gatvėje, tiek autobuse, todėl kyla daug šurmulio.
Jeigu kas nors užpila ant galvos kibirą vandens, niekas neturi teisės pykti ir skųstis.
Iki šiol kaime išlikęs paprotys – jauni vyrai stengiasi kibiru vandens aplieti netekėjusias merginas. Kuo jos drabužiai būna šlapesni, tuo jai daugiau garbės, nes vanduo – gyvybės šaltinis.
„Jei niekas neaplieja, mergina būna nelaiminga. Tai tas pat, kaip per Verbų sekmadienį likti neišplaktai kadagio ar gluosnio šakele”, – apie tradicijas pasakojo M.Kasner.
Laistytis galima visą dieną – kol nusileidžia saulė.
Bajoriškas pyragas („Mazurek”)
Tešlai reikės:
350 g kvietinių miltų
300 g sviesto
120 g cukraus pudros
5 kietai virtų kiaušinių trynių
100 g migdolų
arbatinio šaukštelio citrinų sulčių
1 kiaušinio
ketvirtadalio arbatinio šaukštelio tarkuotos citrinų žievelės
žiupsnio druskos
Glajui reikės:
200 g tirštos grietinės
500 g cukraus
kelių lašų burokėlių sulčių
Papuošimui reikės riešutų, skysto šokolado arba šokoladinio glajaus.
Išsukite sviestą su cukrumi iki purumo. Sukdami masę po truputį berkite per sietelį sutrintus virtus trynius, smulkintus migdolus, įmuškite kiaušinį. Įpilkite citrinų sulčių, tarkuotų citrinų žievelių, druskos ir miltų. Išminkytą tešlą valandai padėkite į šaldytuvą. Po to tešlą iškočiokite, skardą patepkite sviestu. Kepkite iki 160–170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30–35 minutes, kol pyragas pagels.
Glajui lėtai užvirinkite grietinę su cukrumi, sumažinkite temperatūrą ir virkite 10–15 minučių, kol sutirštės. Įpilkite burokėlių sulčių, išmaišykite. Glajų užpilkite ant atvėsusio pyrago, pabarstykite riešutais, šokoladu.
Šventinis keptas kiaulienos kumpis
Lenkijos institute dirbanti kulinarinių knygų bendraautorė Genowefa Wolkanowska patarė kepsniui rinktis kumpį su kaulu – tada mėsa būna minkštesnė.
Reikės:
8–10 kg kiaulienos kumpio
0,5 l aliejaus
3 česnakų galvų
prieskoninių žolelių – mairūnų, čiobrelių, raudonėlių, grūstų juodųjų ir kvapiųjų pipirų, 3 saujų druskos
Nuplautą kumpį nusausinkite, įtrinkite žolelėmis ir aliejumi. Kumpį padėkite šaltai ir marinuokite 4–5 paras, kasdien jį pavartydami ir suvilgydami sultimis. Prieš kepant būtina peiliu nubraukti prieskonius.
Tada mėsą įtrinkite nauju prieskonių mišiniu, sumaišytu iš druskos, paprikų, smulkintų česnakų, juodųjų pipirų, aliejaus. Į gilią skardą įpilkite vandens, kad jo būtų maždaug 6 centimetrai, į ją dėkite kumpį (kad neišdžiūtų, geriausia jį įdėti į kepimo rankovę ar uždengti folija) ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 6 valandas. Nuimkite foliją ar prapjaukite kepimo rankovę ir kepkite dar apie valandą, kol apskrus.
