Taigi, cukrus lydi visur. Ir net tie, kurie deklaruoja nejaučiantys didelės simpatijos saldainiams, retkarčiais tikriausiai irgi nevengia vieno ar kito šaukštelio saldiklio įsiberti į kavą ar arbatą. Ką jau klabėti apie įvairiuose pusgaminiuose aptinkamą cukrų, gebantį pasislėpti po tokiais rafinuotais pavadinimais kaip gliukozė, sacharozė, maltozė, laktozė ar cukranendrių sultys.
Deja, bet nepaisant nuotaiką gerinančių savybių, cukrus visgi nėra pats geriausias draugas nei širdžiai, ne juo labiau juosmens linijai. Bet gera žinia yra ta, jog šiandien saldumynų mėgėjai savo cukraus poreikį gali numalšinti daug sveikesnėmis jo alternatyvomis.
Žalias medus
Žalias medus – tai koncentruotas, nekaitintas, nepasterizuotas ir niekaip kitaip neapdorotas žiedų nektaras, gaunamas tiesiai iš jį surenkančių bičių. Toks medus yra pilnas anti-bakterinių, anti-mikrobinių ir anti-grybelinių medžiagų, kurios ir paverčia jį viena sveikiausių saldžių alternatyvų cukrui.
Jeigu komerciniu būtų apdirbtas medus yra filtruotas, todėl atrodo daug švaresnis, tolygesnės tekstūros, bei savaime patrauklesnis vartotojui, tai žalias medus pasižymi pieningesne tekstūra, nedidele drėgme bei užsilikusiomis žiedadulkių, korio, ar bičių pikio dalelėmis. Toks medus taip pat yra linkęs daug greičiau kristalizuotis, todėl jau po mėnesio ar dviejų jis visiškai pakeičia savo išvaizdą, iš skysčio pavirsdamas į margariną primenantį produktą. Tačiau būtent šie medaus kristalai kaip tik ir suteikia jam visus naudinguosius fermentus, suaktyvinančius žmogaus organizme esančias mineralines medžiagas.
Klevų sirupas
Natūralus ir tyras klevų sirupas – tai iš juodųjų arba raudonųjų klevų sulos išgautas skystis, vėliau virimo būdu sutirštintas tam, kad įgautų auksinį atspalvį bei unikalų savo saldumą. Būdamas net triskart saldesnis už cukrų, turėdamas tik šiek tiek daugiau kalorijų nei medus bei daugiau kaip 54 skirtingų rūšių antioksidantus, klevų sirupas gali ne tik pakeisti cukrų kepiniuose, bet ir nuostabiai pagardinti kavą, arbatą, salotas ar košes.
Druska
Nors ir skamba kiek keistai, tačiau žiupsnelis druskos išties gali sustiprinti natūralų daugelio maisto produktų saldumą. Vos pusė šaukštelio, įmaišyto į pyrago tešlą, subalansuoja ir subtiliai išryškina kepinio saldumą, kuris kitu atveju būtų tiesiog nuobodžiai saldus. Druska taip pat delikačiai pabrėžia sviesto ir vanilės natas, o žiupsnelis, įbertas į kavą, sumažina jos kartumą kone perpus.
Todėl kitąkart, ieškant saldumo, visų pirma vertėtų paeksperimentuoti su druska. Tik, žinoma, nepersistengiant, kadangi per dideli suvartojamos druskos kiekiai gali pakenkti širdžiai.
Pienas ir grietinėlė
Nors dauguma tikriausiai be vargo pieną ir grietinėlę susietų su laktoze, tačiau tik nedaugelis žino, jog pastaroji – tai natūralus pieno cukrus, galintis pasaldinanti kone kiekvieną patiekalą. Keli šaukštai grietinėlės, įmaišyti į verdamą sriubą ar troškinį, akimirksniu sušvelnina pikantiškus šių patiekalų aromatus, o pienu nubalinta kava kaip mat netenka dalies savo kartumo.
Supratęs šią laktozės „galią“ saldinti, vienas Vašingtono ūkininkas nusprendė pienu laistyti visą savo 90 akrų (36 hektarų) vaismedžių sodą. Triskart per savaitę sode auginamų vyšnių, obelų, melionų ir Kininių daržovių šaknis jis aplieja maždaug 100 galonų šviežio pieno, teigdamas, jog „pienas paryškina ir sustiprina natūralų augalų skonį“.
Tuo pačiu neverta pamiršti ir drauge su pieno produktais į žmogaus organizmą patenkančio kaulus stiprinančio kalcio.
Morkos
Stiklinė tarkuotų morkų, įmaišytų į įvairius daržovių patiekalus ar pomidorų padažą makaronams, čia taip pat gali puikiausiai pakeisti cukrų, kuris dažniausiai reikalingas tam, kad surištų pavienius skonius ir eliminuotų nepageidaujamą kai kurių daržovių rūgštumą ar kartumą. Be to, morkos cukraus vietą gali užimti ir kepiniuose, kartu šiem suteikdamos dar ir didelę dozę maistinių skaidulų, kalio, beta karotino ir vitamino A.
Į pyragų, keksiukų, bandelių ar sausainių tešlą galima įmaišyti arba smulkiai tarkuotas morkas arba natūralias morkų sultis. Pirmuoju atveju 2 stiklinės tarkuotų morkų leidžia kepinyje sumažinti cukraus kiekį perpus, tuo tarpu naudojant morkų sultis, jomis galima pakeisti ne tik cukrų ar vandenį, bet ir dalį riebalų.
Burokėliai
Burokėliai – tai viena iš saldžiausių daržovių, kuri lygiai taip pat kaip morkos gali padėti sumažinti cukraus kiekį tiek kepiniuose, tiek ir įvairiuose pikantiškuose patiekaluose, pastaruosiuose ieškant netikėtų saldaus skonio užuomazgų. Burokėliai puikiai dera su šokoladu, obuoliais, vanile bei kitai egzotiniais prieskoniais. O cukrų iškeitus į burokėlius, organizmas kartu gauna ir nemažą kiekį geležies, magnio, kalcio, kalio bei vitamino A ir C.
Karamelizuoti svogūnai
Svogūnai – tai ne tik viena iš sveikiausių bei maistingiausių, bet ir daugiausiai cukraus savyje turinčių daržovių. Deja, bet šis cukrus nepajaučiamas žaliame svogūne, kai jo aitrus ašaroti verčiantis skonis užgožia visus kitus pojūčius. Tačiau pakepintas ant silpnos ugnies, jis kaip pat įgauna subtilų bei itin aromatingą saldumą, ir dėl to gali būti naudojamas vietoj cukrumi ar kukurūzų sirupu prisotintų pagardų, tokių kaip kečupas, garstyčios, aitriosios paprikos ar sojų padažas.
Švieži vaisiai
Dalį cukraus patiekaluose galima pakeisti ir šviežiais vaisiais bei naminėmis vaisių tyrėmis. Naudojant pastarąsias nėra būtina koreguoti likusios recepto dalies, tiesiog kiekvieną stiklinęs cukraus iškeisti į pusę stiklinės vaisių tyrės.
Jos neturint, irgi ne bėda. Čia į pagalbą galima pasitelkti šviežius, geriausia netgi šiek tiek pernokusius vaisius. Bananai, obuoliai, kriaušės, persikai, mango vaisiai bei figos patiekalui ne tik suteiks pakankamą kiekį saldumo, bet ir praturtins jį puokšte papildomų skonių bei aromatų.
Cukrų šviežiais vaisiais galima keisti lygiomis dalimis – stiklinė šviežių vaisių vietoj stiklinės cukraus. Tik šiuo atveju svarbu nepamiršti ketvirtadaliu sumažinti skysčių kiekio, kadangi jų savyje turi ir patys vaisiai.
Esant galimybei išsispausti šviežių vaisių sulčių, šias taip pat galima naudoti kaip cukraus pakaitalą. 1 stiklinei cukraus dažniausiai tenka ¾ stiklinės vaisių sulčių, tačiau norint intensyvesnio ir saldesnio skonio, prieš tai sultis reikėtų pavirti ant karštos ugnies, kol jų tūris sumažės dviem trečdaliais, o natūralusis vaisiuose esantis cukrus – koncentruosis.
Džiovinti vaisiai
Kaip žinia, džiovintuose vaisiuose saldumo koncentracija yra gerokai didesnė nei šviežiuose, nes džiūdami vaisiai praranda visą savo skystį, kuris būtent ir garantuoja tolygų cukraus pasiskirstymą. Džiovintuose vaisiuose šiam cukrui jau tenka susitelkti daug mažesniame plote, tuo pačiu sustiprinant ir patį jų saldumo pojūtį.
Kaip tik dėl šios priežasties įvairūs patiekalai, o ypač kepiniai, pagardinti razinomis, džiovintomis slyvomis, vyšniomis, datulėmis, figomis ar abrikosais, tikrai nepasiges cukraus, šį gamybos eigoje nusprendus tiesiog eliminuoti. Svarbiausia šiuo atveju tinkamai pasirinkti pačius džiovintus vaisius –rinktis natūralius ir papildomai nesaldintus.
Be to, iš 1 stiklinės vandens ir ¼ stiklinės džiovintų vaisių galima išvirti saldų sirupą, puikiai tiksiantį blyneliams, košėms ir jogurtui pagardinti.
Prieskoniai
Tokie prieskoniai kaip cinamonas, imbieras, kardamonas, muskatas ar gvazdikėlis ne tik suintensyvina gaminamo patiekalo skonį, bet ir padeda pabrėžti visas jo saldumo natas. Kaip tik todėl, žiupsneliu cinamono pagardinta kava nėra tokia karti, o gausiai prieskoniais paženklintos net ir parastos salotos akimirksniu suspindi dar neregėtomis skonių natomis.
Kepiniuose saldumą gali paryškinti ir vanilė. Tad jeigu keksiukai gavosi neišraiškingi ir kiek blankoko skonio, kitą kartą į jų tešlą galima pabandyti įmaišyti papildomą šaukštelį vanilės ekstrakto. Jis tikrai padės atskleisti visas trūkstamas saldumo natas.
