Džiovintas uogas ir vaisius mitybos specialistai rekomenduoja vartoti vietoj sintetinių papildų. Šiuose produktuose yra daug vėžio profilaktikai reikalingų maistinių skaidulų, įvairių mineralinių medžiagų, vitaminų.
Per brangus malonumas
Lrytas.lt projekto „Skanaus!” prašymu ekspertai šįkart vertino penkis produktus. Tai dviejų rūšių džiovinti abrikosai (turkiški „Alvo” ir itališki „Noberasco”), Amerikoje užaugintos džiovintos spanguolės „Arimex”, to paties pavadinimo džiovintos razinos iš Uzbekistano bei „Alvo” juodosios džiovintos slyvos be kauliukų, atvežtos iš Čilės.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai tyrė, ar šiuose džiovintuose produktuose nėra toksinų, ar konservantų kiekis neviršija leidžiamų normų. Taip pat buvo atliktas eksperimentas, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar tikrai plaudami ir mirkydami džiovintus vaisius galime juose sumažinti konservantų.
Projekto „Skanaus!” rengėjų apklausti vieno sostinės prekybos centro pirkėjai tikino, kad stengiasi pirkti tuos džiovintus vaisius, kurie nėra apdoroti konservantais. Tiesa, dauguma apklausos dalyvių teigė, kad šie produktai parduotuvėse labai brangūs, todėl kas gali, stengiasi jų prisidžiovinti patys.
Parduotuvėje žmonės dažniausiai perka razinas, džiovintus abrikosus, slyvas. Visi apklaustieji pasakojo, kad namie džiovintus vaisius ir uogas stengiasi kruopščiai nuplauti ir mirkyti karštame vandenyje, kad išvengtų konservantų, kuriais šie produktai apdoroti.
Apie klases neužsiminė
Kaip sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Valavičius, teisės aktai numato, kad džiovinti vaisiai ir uogos skirstomi į klases: aukščiausią, pirmą ir antrą. Tiesa, nė ant vieno projekto metu vertinto produkto pakuotės klasė nebuvo pažymėta.
Dauguma šių produktų į Lietuvą atkeliauja iš Kinijos, Tailando, Filipinų, Čilės, Turkijos, Irano ir kitų trečiųjų šalių. Importuotojai vaisius fasuoja, ženklina ir tiekia į rinką. Šios įmonės atsakingos už tai, kad produktas būtų saugus, kokybiškas ir tinkamai paženklintas.
Rinkoje parduodami vaisiai bei uogos dažniausiai būna džiovinami keliais būdais: saulėje arba šaldant vakuume. Pastarasis džiovinimo būdas vadinamas sublimaciniu. Bet dažniausiai vaisiai ir uogos džiovinami karštu oru. Taip sudžiovintų Lietuvos rinkoje – daugiausia.
Vanduo beveik nepadėjo
Anot D. Valavičiaus, džiovinamuose vaisiuose ir uogose įvyksta pokyčių – atsiranda tamsios spalvos junginių, suyra vitaminai C, P, karotinas. Stengiantis išsaugoti produktų išvaizdą ir apsaugoti juos nuo bakterijų, dažnai vaisiai prieš džiovinimą apdorojami konservantu – sieros dioksidu.
Sulfito rūgštis suardo uogų ir vaisių fermentus, skatinančius raugintų medžiagų ir vitamino C oksidaciją. Jei produktas apdorotas sulfitais ir jų yra daugiau nei 10 mg/kg, apie tai privaloma informuoti ant pakuotės, nes šis konservantas gali sukelti alergiją. Taip pat džiovinant gali būti naudojamas kitas konservantas – sorbo rūgštis (kalio sorbatas E 202), kuris saugo produktus nuo pelėsinių grybų ir mielių.
Šįkart sulfitais apdoroti buvo tik džiovinti abrikosai. Razinos ir džiovintos spanguolės buvo be konservantų, o džiovintos slyvos apdorotos kalio sorbatu.
Specialistai pataria prieš vartojant plauti visus be išimties džiovintus vaisius ar uogas. Deja, sulfitų, kuriais šie vaisiai apdorojami prieš pat džiovinimą, vandeniu niekaip neišplausi. Tai įrodė NMVRVI specialistų atliktas eksperimentas. Jie laboratorijoje plovė ir mirkė abrikosus: pusę valandos – 20 laipsnių, o vėliau – pusvalandį 60 laipsnių temperatūros vandenyje.
Prieš bandymą neplautuose abrikosuose buvo sulfitų 1837 mg/kg sausos medžiagos. Pamirkius pusvalandį jų sumažėjo vos 4 proc., o po pusvalandžio karštesniame vandenyje – tik 13 proc.
Randa kenksmingų medžiagų
Taip pat NMVRVI laboratorijoje buvo tiriama, ar džiovintuose vaisiuose ir uogose yra aflatoksinų bei ochratoksino A. Aflatoksinai priskiriami stipriausių, natūraliai atsirandančių kancerogeninių medžiagų grupei. Tai teršalai, kurių dažniausiai aptinkama džiovintuose vaisiuose, riešutuose, kukurūzuose, ryžiuose, prieskoniuose ir kakavos pupelėse.
Jų džiovintuose vaisiuose negali būti daugiau nei 4 mikrogramai kilograme. Abrikosuose, spanguolėse ir slyvose aflatoksinų nenustatyta, o razinose rasta ochratoksino A, tačiau jo kiekis neviršijo nustatytų normų.
D. Valavičius sakė, kad per skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą gaunama daug pranešimų apie ES valstybėse nustatytus atvejus dėl aflatoksinų, ochratoksino A didžiausios leistinos koncentracijos viršijimo maisto produktuose: riešutuose, džiovintuose vaisiuose, prieskoniuose, sėklose. Tokių pranešimų būna beveik 400 per metus.
2012 metais VMVT nustatė, kad razinų iš Pakistano mėginyje ochratoksino A koncentracija du kartus viršijo normą. Taip pat šiais metais buvo nustatyta, kad į Lietuvą įvežta razinų iš Kinijos su pesticidu dichlorvosu. Geri patarimai Maisto kokybės vertinimo specialistai pataria rinktis džiovintas uogas ar vaisius pagal skonį ir poreikius. Svarbiausia, kad šie produktai būtų be jokių pelėsių, švarūs, sveiki ir gražūs. Namuose raskite džiovintiems vaisiams ir uogoms vėsią, sausą vietą, o prieš valgydami juos būtinai nuplaukite.
