Neturime tokių šiuolaikinės virtuvės genijų, kaip italas Massimo Bottura, katalonas Ferranas Adrià. Kažin ar artimiausioje ateityje kuris nors mūsiškis restoranas arba gastronomijos versle dirbanti bendrovė sugebės prisivilioti bent vienam vakarui tokio rango kulinarijos žvaigždes. Kažin kažin…
Bet naujienų troškimas – reikalingas ir labai geras dalykas. Kavos reikalai pas mus anaiptol nestovi vietoje. Nuolat atliekami skonio bandymai. Dideli ir maži kavos eksperimentai. Vykę ir nelabai. Kuriamos naujos receptūros – spalvingos, prieštaringo skonio, daugiau ar mažiau popsinės ir nelabai dietiškos. Visas šis procesas yra gerai. Gastronominė tiesa ir naujoviškas aromatas gimsta būtent tokio tipo procesų metu. Tik svarbu, kad juos vykdytų tikri kavos profesionalai, o ne arabikos skrudinimo didelėje keptuvėje entuziastai. Ir dar svarbu, kad tie procesai būtų vykdomi tam tikroje aplinkoje, naudojant tam tikras technologijas.
Žinoma, perspektyviais kavos atradimais galima vadinti ir, pavyzdžiui, mėlynių uogienės be konservantų pilstelėjimą į trigubą „latte macchiato“ porciją. Vartotojo reikalas – dalyvauti šiuose eksperimentuose ar nedalyvauti. Tikėti arba netikėti. Aš pats esu užkietėjęs gero espreso gerbėjas ir nemanau, kad žmonija sugalvos ką nors geriau už 25 gramus kvapnaus ir tiršto espreso. Kavos reikaluose esu konservatorius, nesižvalgau toli į priekį. Bet kavos pasauliui nuo to nei šilta, nei šalta, jis važiuoja toliau. Belieka neatsilikti. Norom nenorom. Todėl paskutinis projekto „Kavos pasaulis pagal „Lavazza“ reportažas iš Turino – apie itališkus kavos eksperimentus, kurių galima paragauti ir pas mus.
Tiems, kurie pradės žiovauti „aaa, ir vėl „Lavazza“, galėčiau užduoti vieną paprastą klausimą: kuris kavos gamintojas skiria tiek investicijų kavos estetinei propagandai („Lavazza“ fotokalendoriai), kavos dizaino, aukštosios gastronomijos reikalams ir naujų technologijų kūrimui? Žinoma, būtų geriau, jeigu būtų dvi „Lavazza“ bendrovės, o ne viena ir du, o ne vienas kavos tyrimų centrai. Laimėtume visi. Kol kas reikia džiaugtis, kad kosmoso užkariavimu Pasadenoje rūpinasi NASA reaktyvinių variklių laboratorija, o kavos tyrimais - „Lavazza Inovation Center“. Kai pamatai 4000 kv. metrų pastatą, susipažįsti su padalinių pavadinimais („Tyrimai ir vystymas“, „Aparatų bei sistemų dizainas ir inžinerija“, „Treniruočių centras“), savaime norisi galvoti apie slaptą karinės pramonės objektą, o ne apie rytinio kapučino tobulinimo reikalus. Dar mažiau norisi galvoti apie arabikos skrudinimą didelėje keptuvėje arba mėlynių uogienės pilstelėjimą į trigubą „latte macchiato“.
Turino kosminėje kavos tyrimų laboratorijoje prasideda kavos mada. Tiesa, paragauti kai kurių autorinių garsenybių receptūrų įmanoma tik Turine, o štai naujausiam kavos meniu „EspresSOunique“ „Lavazza“ pasirinko aštuonias Europos šalis. Šiame kavos kultūros pirmūnų sąraše yra ir Lietuva. Taigi, pirmyn, ant podiumo!
„EspresSOunique“ nuo kitų, iš pirmo žvilgsnio, panašių bandymų dėlioti naujus kavos receptus skiriasi tuo, kad pateikiamos keturios skirtingos tematinės kolekcijos – „Espreso tobulumas“, „Grynoji malonumo forma“, „Šaltoji espreso dvasia“ ir „Pusiausvyros džiaugsmas“. Būtent pastaroji siūlo tai, ko reikia trokštantiems naujų kavos receptų, bet nenorintiems (arba negalintiems) juokauti su kalorijomis. Tarkime, „cappuccino soya“ be kofeino. Su nuoširdžia panieka žvelgdavau į kavos be kofeino vartotojus, nes tokia kava man atrodė nevisavertė. Bet paragavęs sojos kapučino be kofeino galiu pripažinti, kad klydau – kvapnus, minkštas ir lengvas, nes kalorijų šiame kapučine yra dvigubai mažiau negu įprastiniame be cukraus.
O dabar – superlengvo kapučino priešingybė – „latte goloso“ iš kolekcijos „Grynoji malonumo forma“. Ką reiškia itališkas žodis „goloso“ (tariama „golozo“)? Skirta smaližiams. Todėl kalorijų skaičiavimas šiuo atveju beprasmiškas, lieka ta grynoji juslinio malonumo forma, kurią nusprendžiame sau leisti: espreso kava, šiltas pienas, grietinėlė ir aksesuaras - traškus šokoladas. Šioje smaližiams skirtoje kavos malonumų galerijoje bene įdomiausias kūrinys – „cremespresso“ kava: tiršta, švelni, bet su aiškia užuomina į itališko espreso charakterį.
Kolekcija „Šaltoji espreso dvasia“ skirta prisiminti vasarą arba šiaip - įkaitusiems. Grakščioje taurėje patiektas „espresso crema shakerato“ ruošiamas kokteilių plaktuve iš ledinės espreso kavos ir atšaldyto pieno kremo. Arba štai ledinis, gaivinantis „Frozen“: mano nuomone, tai yra ne kas kita kaip geras kavos šerbetas. Turint galvoje, kad šį ledinį skanėstą išrado Romos imperatorius Neronas, derėtų pasitikėti itališka šerbeto koncepcija, kurią interpretuoja „Lavazza Training Center“ specialistai.
Kavos klasika? Tai kavos receptų kolekcijos „Espreso tobulumas“ tema. Tarkime, „Soft cappuccino aroma“: tai patobulintas kapučinas, jį gaminant pieno kremas plakamas su pasirinkto skoniu sirupu, todėl geriant atsiranda naujų, pavyzdžiui, amareto skonio niuansas. Čia tiems, kurie mėgsta tokias šiais laikais madingas kavos interpretacijas.
Keturi „EspresSOunique“ meniu stebina paprastumu ir elegancija. Ragauji ir štai įspūdis - dejà vu – lyg geras filmas, kurį kažkur matei, bet neatsimeni, kada ir kur. Bet taip tik atrodo. Apgaulingą paprastumą kuria tipiškai itališka mados pasauliui būdinga elegancija: saikingos formos, spalvų mažai ir tos pačios – tarsi iš Giorgio Armani podiumo – balta chirurginė, balta grietinėlės, ruda smėlio, ruda kavos, šokolado. Italai tokius dalykus išmano.
Kavos pasaulyje estetika šį tą reiškia, bet aromatas ir skonis – svarbiau. „EspresSOunique“ receptai - unikalūs, nes sukurti „Lavazza Inovation Center“ kavos specialistų. Bet svarbiausia turbūt netgi ne tai. Kiekviename „EspresSOunique“ kūrinyje pulsuoja tikras, autentiškas espresas.
