Šįkart lrytas.lt projekto „Skanaus!” metu specialistai tyrimams Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atrinko keturių rūšių kruopas.
Ant tyrėjų stalo pateko lietuviški grikiai iš bendrovės „Galinta ir partneriai”, lietuviškos perlinės kruopos „Pasaka” („Biglio dribsnių gamyba”) ir du įmonės „Skanėja” produktai – lietuviškos manų kruopos „Happy Family” ir to paties pavadinimo latviški avižiniai dribsniai.
Laboratoriniais tyrimais buvo įvertinta visų kruopų kokybė: drėgmės, šiukšlių priemaišų ir kenkėjų kiekis.
Rekomenduoja įvairovę
Projekto „Skanaus!” rengėjai specialistų teiravosi, kaip išsirinkti kokybiškas kruopas, kiek ir kuo patiekalai iš kruopų naudingi organizmui?
NMVRVI Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė paaiškino, kad kruopos – tai nulukštenti ar kitaip apdoroti, susmulkinti grūdai.
Perlinės kruopos yra ne kas kita kaip nulukštenti ir nušlifuoti nesmulkinti miežiai.
Avižiniai dribsniai – tai atitinkamoje temperatūroje specialiu presu suspaustos kondicionuotos avižų kruopos. Dribsniuose išlieka visos naudingosios grūdų savybės, bet dribsniai dėl savo formos greičiau paruošiami.
Grikių kruopos – tai nulukštenti ir technologiškai apdoroti grikiai, o manų kruopos gaminamos iš kviečių.
Skirtingų rūšių kruopose gausu skirtingų organizmui būtinų medžiagų: vitaminų, mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų.
Todėl kasdien reikia valgyti vis kitų kruopų patiekalus.
Atsilieka nuo normų
Visų kruopų pagrindas – vadinamieji stambiamolekuliniai sudėtiniai angliavandeniai.
Anot I. Drulytės, tai gerieji angliavandeniai, jie ilgam suteikia energijos, todėl jų mitybos specialistai pataria vartoti daugiau. Iš jų rekomenduojama gauti iki 55 proc. paros energijos normos.
Bet Lietuvos gyventojai sudėtinių angliavandenių valgo per mažai, iš jų gaunama energija sudaro tik apie 40 proc. dienos normos.
Kruopos, kaip ir daržovės, yra maistinių skaidulų šaltinis.
Vertingiausios būna mažiausiai technologiškai apdorotos kruopos, kurios yra pilno grūdo, su luobele.
Jose daugiau mineralinių medžiagų, vitaminų ir maistinių skaidulų – ląstelienos.
Sudėtis – skirtinga
Visų keturių projekto „Skanaus!” metu vertintų kruopų energinė vertė beveik tokia pati – 100 g kruopų yra per 300 kcal. Mažiausiai vertingomis specialistai laiko manų kruopas.
Jos turi mažiausiai vertingųjų skaidulinių medžiagų, nedaug vitaminų ir mineralų, kurie kaupiasi grūdo luobelėje. Tačiau šios kruopos labai gerai pasisavinamos, jos – puikus energijos šaltinis, todėl puikiai tinka ligoniams ar vaikams.
Vitaminų daugiausia grikių ir avižų kruopose. Avižiniuose dribsniuose daugiausia riebalų, kurie labai naudingi žmogaus organizmui.
Perlinės kruopos – tai nesmulkinti miežiai, nuo kurių šlifuojant pašalinta luobelė. Todėl jų maistinė vertė mažesnė nei miežių kruopų.
Manuose baltymų daugiau nei perlinėse kruopose. Bet pastarosiose yra daugiau skaidulinių medžiagų.
Pagyros – grikiams
Pasak I. Drulytės, manų ir perlinių kruopų etiketėse specialistai pasigedo informacijos, kad jos pagamintos iš glitimo turinčių javų.
Ši informacija labai svarbi sergantiems celiakija – liga, dėl kurios organizmas netoleruoja grūdinių baltymų sudėtinės dalies glitimo gliadino.
Ne veltui grikiai – mėgstamiausios kruopos Lietuvoje. Jie sulaukė daugiausia specialistų gerų žodžių. Šios kruopos mažiausiai technologiškai apdorojamos, jose daugiausia baltymų, mineralinių medžiagų, daug ląstelienos ir vitaminų.
Vakaruose grikiai nėra taip plačiai vartojami ir vertinami kaip Lietuvoje.
Tačiau vertingą ir sveiką patiekalą – grikių košę – labai lengvai galime sugadinti, jeigu pridėsime daug sviesto, spirgučių, druskos.
Daug lemia laikymo sąlygos
NMVRVI laboratorijoje buvo tiriama, ar kruopos neužterštos aruodiniais kenkėjais, kurių jose negali būti.
Taip pat buvo nustatomi kruopų cheminiai rodikliai: drėgmė ir šiukšlių priemaišos.
Visi tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Tačiau jeigu gamintojai pasistengė, tai ir patys vartotojai neturėtų sugadinti nusipirkto produkto.
NMVRVI Mitybos skyriaus vedėja priminė, kad labai svarbu kruopas laikyti sausai, žemoje temperatūroje. Kitaip padidėja jų drėgnis, grūdai gali pradėti gesti, juose ima dygti pelėsinių grūdų sporos.
Kai kurios lauko ir sandėlių grybelių padermės gamina žmonių sveikatai pavojingus mikotoksinus.
Taip pat netinkamai saugant kruopas jose gali atsirasti aruodinių kenkėjų (vabzdžių ar erkių), daugintis mikroorganizmai.
Labai svarbu žinoti, kad sugedusios ar pradėjusios gesti kruopos netinka nei žmonių maistui, nei pašarams.
