Šiuo metu galima įsigyti pačių įvairiausių lėkščių: sriubai, antrajam patiekalui, užkandžiams, desertui, apvalių ir kvadratinių, peršviečiamų stiklinių, baltų, juodų ir spalvotų, pagamintų iš porceliano, fajanso, keramikos, molio, stiklo, plastiko.
Kiekvieno skoniui ir kišenei, galima įsigyti jau sukomplektuotą lėkščių rinkinį arba pirkti jas atskirai, po vieną.
Šiuolaikiniai lėkščių gamintojai vis dažniau siūlo pirkėjui pačiam nuspręsti, kiek ir kokių lėkščių jam reikia – tai praktiška, neapsikraunama nereikalingais indais.
Nelygu dydis, lėkštės paprastai skirstomos į dvi grupes: gilios sriubai ir plokščios, skirtos karštajam antrajam patiekalui, užkandžiams arba desertams.
Gilios būna 24 cm skersmens ir 500 ml tūrio arba 20 cm skersmens ir 250 ml tūrio. Pasitaiko ir nestandartinių dydžių: 600 ir 700 ml tūrio.
Plokščios lėkštės karštiesiems patiekalams dažniausiai būna 24 cm, užkandžiams ir desertams vienodos – 20 cm skersmens.
Kiek ir kokių lėkščių turėtų būti kiekvienuose namuose?
„Lėkštės – ir interjero dalis, tad jos turėtų derėti prie viso namų stiliaus. Juk namai atskleidžia, kas esate”, – teigė įvaizdžio konsultantė Alvyda Jasilionytė.
Kiek ir kokių? Tai priklauso nuo to, kelių asmenų šeima jomis naudosis. Kokio dydžio stalą ir kokių staltiesių turite? Kokios spalvos dominuoja jūsų valgomajame ar virtuvėje? Kas jums labiau patinka – porcelianas, keramika ar stiklas?
Ar mėgstate gaminti ir dažnai valgote namuose pietus, pusryčius ir vakarienę, ar tai darote tik retkarčiais? Ar mėgstate ir mokate dekoruoti maistą? Ar dažnai namuose sulaukiate svečių, o gal organizuojate įvairius vakarėlius?
Pasak A.Jasilionytės, keturių asmenų šeima paprastai turėtų turėti po 6 vienetus užkandinių, didelių – karštajam patiekalui, desertui skirtų, nedidelių – duonai, taip pat dubenėlių ar gilių lėkščių sriubai.
„Jei tokia šeima turi namuose indaplovę ir dieną šeimos nariai patys sudeda panaudotas lėkštes į ją, tuomet, ko gero, jie kiekvienas neišsivers be kelių lėkščių per dieną”, – svarstė pašnekovė.
Planuojantiems įsigyti naujų lėkščių ji patarė visų įsigyti po 12 vienetų – nereikės baimintis, kad suduš ir nebeturėsite reikiamo skaičiaus lėkščių 6 asmenų pietums ar vakarienei.
O jei mėgstate rengti vakarėlius, tuomet prireiks ir po 24 vienetus lėkščių arba bent jau tiek reikėtų įsigyti tik užkandinių.
Šeimos šventėms, svečiams, sekmadienio pietums rūpestingos šeimininkės dažniausiai turi šešiems ar dvylikai asmenų skirtus lėkščių servizus, kurių nenaudoja kasdien.
„Šiandien nėra griežtų reikalavimų, koks turėtų būti tų lėkščių skersmuo, nebūtinai lėkštės turi būti ir apvalios.
Dažnai pastebiu, kad daugelis nebederina lėkščių spalvų, formų ir stiliaus – ant stalo būna margumynas.
Bet tie, kuriems svarbi estetika ir kurie gerbia maistą – nesiekia tik prikimšti pilvo, visuomet pagalvoja, kad pirmiausia valgome akimis”, – sakė A.Jasilionytė.
Kokios yra nerašytos taisyklės kalbant apie lėkštes ir jose patiekiamus patiekalus? Ar tikrai sriubą rekomenduojama patiekti būtinai baltoje ir gilioje, o tirštą košę – tik spalvotoje lėkštėje?
„Nelygu, kokią sriubą valgote. Sriubą galima patiekti ir dubenėlyje su ąselėmis, taip pat gali būti gilus dubuo – lėkštė naudojama ir sriubai, ir salotoms.
Pavyzdžiui, oranžinė moliūgų sriuba puikiai atrodys baltoje su baklažanų spalvos apvadais lėkštėje, papuošta žaliu lapeliu.
Geltonos, raudonos, oranžinės spalvos lėkštės skatina apetitą, o mėlynos ar žalios jį mažina”, – tvirtino konsultantė.
„Pats didžiausias malonumas yra valgyti iš senovinių, antikvarinių lėkščių. Aš dėl jų alpstu, tai mano silpnybė.
Kuo lėkštė senesnė, tuo geresnė – žinai, kad tai tikras, šilumos turintis daiktas”, – sakė žinoma teatro ir kino aktorė 43 metų Monika Bičiūnaitė.
Pastaruoju metu vis daugiau moterų užsuka į panaudotų daiktų turgelius, kur atranda gražiausių indų.
Aktorės mažame bute ir dar mažesnėje jo virtuvėje nėra daug lėkščių – tiek, kiek gali tilpti ant sienos pritvirtintoje indaujoje.
Vienas komplektas yra čekiškos keramikos, dar sovietmečiu pirktas ir labai ilgai laikytas rūsyje. Jį sudaro šešios vidutinio dydžio plokščios ir tiek pat gilesnių, sriubai skirtų lėkščių. Kitas – šešios didelės, geros picos dydžio, taip pat plokščios kokybiškos keramikos lėkštės, prieš dešimtmetį atsivežtos iš Prancūzijos, ir keturi moliniai dubenėliai iš prekybos centro „Maxima”, dovanoti per Kalėdas.
„Visos mano lėkštės yra vienspalvės: baltos ir rusvai gelsvos spalvos su plonyte mėlyna juostele.
Visos jos tarpusavyje dera tik sąlygiškai. Aš nemėgstu prisirišti prie tos pačios rūšies lėkščių komplektų – būtų nuobodoka.
Ir dabar draugui vis sakau, kad reikėtų atsinaujinti ir įsigyti naujų lėkščių.
Tačiau jų ieškočiau tik antikvariatuose”, – kalbėjo pašnekovė.
Aktorei patinka tik didelės ir sunkios. Jei maistas patiekiamas mažoje lėkštėje, dingsta patiekalo grožis, neskanu valgyti.
M. Bičiūnaitė prisipažino, kad jos trijų asmenų šeima beveik viską, išskyrus sriubą, valgo iš didelių, maždaug 30 cm skersmens plokščių lėkščių, tačiau nėra tokie gurmanai, kad tai darytų kasdien.
„Kai neturi laiko, smagu ką nors sukirsti ir iš paprasto molinio dubenėlio”, – sakė ji.
Aktorė prisipažino, kad jos svajonė – namuose turėti didelę komodą, kurioje būtų daug tik labai didelių senovinių lėkščių – vienos būtų skirtos šeštadienio, kitos – sekmadienio pietums, dar kitos – kasdienai.
Ypač M.Bičiūnaitei patinka pailgos, ovalo formos lėkštės, kuriose gali patiekti ir kepsnį, ir žuvį.
Kadangi savo svajonei išpildyti trūksta didesnės namų erdvės, aktorė mėgsta dažnai pasisvečiuoti savo motinos namuose.
Čia iš antikvariatų yra sukaupta nemaža senovinių lėkščių kolekcija.
Namuose nežaidžia restorano Žinomas virėjas Linas Samėnas savo namuose nežaidžia restorano. Jis ne iš tų žmonių, kurie seka madą, gyvena pagal žurnalus ar kaip liepia dizaineriai. „Gal gerai, kai stengiamasi lėkštes priderinti prie virtuvės užuolaidų spalvos – namuose juk turi būti gražu. Tačiau nereikia persistengti – savo būsto nepaversti viešbučiu ar restoranu, kai nebelieka šilumos”, – sakė 34 metų vyras. Jo namų indaujoje yra ir senovinių, ir šiuolaikiškų lėkščių, tačiau nėra nė vienos taisyklės, kada, ką ir iš kokių lėkščių valgyti.
Žmona Monika iš močiučių surinko įvairiausių lėkščių: XX amžiaus pradžios su išpieštais peizažais, taip pat sovietmečio laikų – su auksiniais apvadais. „Į labai išmargintas, raštuotas lėkštes gražu žiūrėti, o ne valgyti iš jų, nes dėmesys yra sutelkiamas ne į patiekalą, o į pačią lėkštę. Kadangi man labiausiai patinka baltos arba labai šviesių, švarių spalvų lėkštės be jokių raštų, prieš 3–4 metus išsireikalavau, kad tokių atsirastų ir namuose”, – šypsojosi Linas.
Naująjį baltų lėkščių komplektą sudaro 18 sunkių ir tvirtų, karščiui ir smūgiams atsparių lėkščių: 6 plokščios (28–30 cm skersmens), 6 gilios sriubai (22–24 cm) ir 6 gilūs (apie 18 cm) dubenėliai. Kiekviena lėkštė kainavo maždaug po 40 litų. Virtuvės meistras įsitikinęs, kad restoranui tai būtų per brangios lėkštės, tačiau namams – normali kaina. Lėkštė pirmiausia turi būti kokybiška ir graži, o tokia tiesiog negali kainuoti pigiai. Pasak Lino, šio lėkščių komplekto, papildžius jį dar 6 mažesnėmis desertinėmis, užkandžių lėkštėmis, visiškai pakanka trijų asmenų šeimai. Laikui bėgant galima įsigyti dar vieną tokį komplektą ir juos kaitalioti: vieną naudoti kasdien, o kitą – savaitgaliais.
L. Samėnas pabrėžė, kad kiekvienam šeimos asmeniui reikia pirkti po 2 lėkštes. Kad valgymas teiktų kuo didesnį malonumą Jeigu žmogus gerbia savo organizmą: Prieš valgydamas palaimina maistą (galima ir tyliai). Valgo neskubėdamas, gerai sukramtydamas. Valgydamas galvoja apie tai, ką valgo, o ne apie rūpesčius ir darbą. Nesėda prie pietų stalo su tais, kuriems jaučia antipatiją arba kurių bijo. Valgydamas nekalba ir neskaito, nežiūri erzinančių arba nervinančių televizijos programų. Patartina klausytis malonios muzikos. (A. Ilgevičienė „Akmenų knyga, arba Žingsnis į platesnį suvokimą”)
Specialisto komentaras
Viltė Kačerauskaitė, Bendrovės „Arkietė” parduotuvių tinklo „Žana” prekių grupės vadovė
„Per dvidešimt mūsų bendrovės gyvavimo metų stipriai pasikeitė pirkėjų skonis. Kuo toliau, tuo mažiau lėkštės skirstomos į desertines, užkandines, skirtas antrajam patiekalui ir panašiai. Žmonės nebebijo spalvų, žaidžia su jomis, derina tarpusavyje įrankius ir lėkštes. Jau keletą metų perkamiausios yra įvairiai dekoruotos, ryškių spalvų – raudonos, oranžinės, žalios – lėkštės.
Gamintojai naujas lėkščių kolekcijas pristato du kartus per metus – vasarį ir rugsėjį, o jų spalvas dažniausiai diktuoja drabužių mados. Kokios spalvos vyrauja drabužiuose, tokios bus ir lėkštėse. Pastebėjome, kad keičiasi ir lėkščių dydis. Jos didėja. Prieš dešimtmetį šaltiesiems patiekalams skirta lėkštė buvo 19 cm skersmens, o dabar – 25–31 cm. Tam, matyt, įtaką daro valgymo kultūra.
Žmonės vis dažniau gamina ir valgo namuose, anksčiau gyvavusi tradicija, kad lėkštė turi būti pilna maisto, nyksta. Dabar svarbiausia, kad patiekalas lėkštėje būtų kuo įdomiau ir gražiau patiektas. Taip pat išryškėjo dar viena nauja tendencija – drąsiai derinamos skirtingos tekstūros ir spalvos. Pavyzdžiui, stiklas ir porcelianas – šaltasis patiekalas patiekiamas stiklinėje, o karštasis – porceliano lėkštėje, viena lėkštė gali būti balta, o kita – dekoruota. Taip pat labai sparčiai daugėja vadinamųjų vieno kąsnio, labai mažų indų, kuriuose patiekiamos alyvuogės, įvairūs padažai.
Mes prekiaujame pasaulyje garsių prekių ženklų „Luminarc”, „Cristal D’Arques”, C&S, „Pyrex”, „Tramontina”, „Bodum”, „Tefal”, „Brabantia”, „Seltmann Weiden” indais ir virtuvės reikmenimis. Daugiausia parduodama lėkščių iš grūdinto stiklo (vienos lėkštės kaina – 8–15 Lt), antroje vietoje porcelianinės (12–20 Lt) ir iš unikalios, vos prieš dvejus metus rinkoje pasirodžiusios „Zenix” medžiagos pagamintos lėkštės (10–17 Lt). „Zenix” medžiaga ypatinga tuo, kad yra labai atspari smūgiams, įbrėžimams ir idealiai glotni, turi blizgų, tarsi perlo paviršių. Tai kažkas tarp stiklo ir porceliano. Indai, pagaminti iš šios medžiagos, labai panašūs į porcelianinius, todėl žmonės kartais jų net neatskiria.
Šiuolaikinei lėkštei keliami aukšti reikalavimai – ji turi būti graži, tvirta, kokybiška, patogi, plaunama indaplovėje ir naudojama mikrobangų krosnelėje. Vis dar perkami ir sukomplektuoti lėkščių servizai. Grūdinto stiklo servizas kainuoja 90–250, porceliano – 450–700, o ypač prabangūs, rankų darbo – 1400–3400 litų.”
