Spalio pradžioje sparčiai pradeda mažėti voveraičių. Netrukus samanose išdygs žaliuokės. Būtent šie grybai vėlyvą rudenį tampa didžiausiu delikatesu ant stalo. Vilniaus apylinkėse esančiose turgavietėse gausu gudukų – šis grybas taip pat mėgstamas grybautojų: gudukai yra skanūs ir lengvai randami.
Kaip sako J. Motiejūnaitė, spalio antroje pusėje grybų miške randama vis mažiau. Viskas priklauso nuo oro sąlygų: šalnos grybus išnaikina. „Jeigu ir esant šalnoms randate grybų, geriau jų nerinkite. Sušalęs ir atšilęs grybas tai tas pats kaip atšilusi užšaldyta mėsa. Nesveika, o kartais net kenksminga“, – įsitikinusi biomedicinos mokslų daktarė.
Visi valgomi grybai yra naudingi žmogaus organizmui. Juose gausu mineralinių medžiagų: geležies, kalio, fosforo, magnio, mangano ir kobalto. Kalcio, kalio ir fosforo grybuose yra tiek pat kiek žuvyje. Yra ir vitaminų (B, B1, B2, D, PP) bei mikroelementų (jodo, magnio, vario). Grybuose daug baltymų (daugiausia džiovintuose), angliavandenių ir riebalų, tačiau įvairūs juose esantys fermentai skaido riebalus ir celiuliozę, o grybuose esantis lecitinas žmogaus organizme neleidžia kauptis cholesterinui.
„Labai svarbu, kad žmogus rinktų tik tuos grybus, kuriuos atpažįsta. Lietuviai gana dažnai sumaišo maistui tinkamus grybus su nevalgomais. Vietoje žaliuokių prisirenka į jas panašių baltikų, kurie yra lengvai nuodingi. Kelmučius ir kelmiukes grybautojai neretai supainioja su kelmabudėmis“, – sakė J. Motiejūnaitė.
Specialistė pasakojo, kad grybautojai mūsų miškuose kartais neatpažįsta ir musmirių, todėl šiais metais Lietuvoje nemažai apsinuodijusių nevalgomais grybais. Apsinuodijimo sunkumas priklauso nuo grybo rūšies: suvalgius baltikų šeimos grybų apsinuodijimas lengvesnis, paskanavus žalsvosios musmirės – sunkus. Nėra grybo, kurį suvalgius iškart ištinka staigi mirtis, dažnai apsinuodijimas būna klastingas, sunegaluojama po kelių dienų, o pažeidimai organizme jau gali būti labai stiprūs.
„Kuo toks išskirtinis yra baravykas, kad jį radęs grybautojas džiūgauja bene labiausiai?“, – portalas lrytas.lt pasiteiravo biomedicinos mokslų daktarės. J. Motiejūnaitė sakė, kad baravykai garbinami ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje. Šioje šalyje mėgstantys grybus mieliausiai gamina patiekalus būtent iš baravykų. „Žinoma, Italijoje labiausiai vertinami triufeliai, tačiau tai – prabangos ir išskirtinumo ženklas, kurį ne kiekvienas gali sau leisti“.
Baravykai yra skanūs, o juos rasti nėra taip paprasta kaip, pavyzdžiui, gudukus – miškų takeliais tenka paklaidžioti ilgiau: „Tai vertingas grybas, tačiau nėra naudingesnis negu kiti. Žinoma, baravykus sveika valgyti, tačiau ir jų reikia persivalgyti“.
Vieni grybus verda kelias valandas, paskui troškina, o kiti – vos apkepa keptuvėje ir skuba jų skanauti. J. Motiejūnaitė sako, kad grybų paruošimo laikas priklauso nuo jų rūšies. Baravykus, raudonviršius ar lepšius pakanka lengvai patroškinti, tačiau jeigu grybautojo krepšys pilnas lakštabudinių ūmėdžių – jas reikėtų išvirti, o tada troškinti. „Nuvirus šiuos grybus išnyksta kartumas. Tarkime, pavasarinį babausį būtina nuvirti net kelis kartus pakeičiant vandenį. Tik tuomet jį galima valgyti. Aišku, jeigu į valgomų grybų puodą įsimaišė vienas kitas nuodingas grybas, ir kelis kartus apvirus nuodai neišgaruos“, - kalbėjo J. Motiejūnaitė.
Konservavimui, kaip ir troškinimui, tinka visi valgomieji grybai.
