Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai suvalgo 2,5 kilogramo, o šveicarai – 9,9, austrai – 9,3 kilogramo šokolado. Rinkos tyrimai rodo, kad lietuviai labiausiai perka pieninį šokoladą. Tad lrytas.lt projektas „Skanaus!” maisto kokybės vertinimo specialistų klausė, kaip išsirinkti kokybišką pieninį šokoladą?
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai šį kartą įvertino keturių šokolado rūšių sudėtį. Du iš jų – lietuviški: „Vilniaus Pergalės” „Pergalė” ir „Kraft Foods Lietuva” „Karūna”. Taip pat pasirinktas „Milka”, pagamintas Vokietijoje, ir šveicariškas pieninis šokoladas „Swiss Confisa”.
Pirkėjai renkasi lietuvišką
Visų keturių pavadinimų šokolado ragavę vartotojai tvirtino, kad tai – ne kasdienė, o greičiau prabangos prekė. Dažniausiai pirkėjai šokoladą renkasi pagal kainą ir skonį. Dauguma apklausos dalyvių teigė, kad lietuvių įmonės gamina tinkamesnio skonio šokoladą. Galbūt norėdami palaikyti savo šalies pramonę pirkėjai tvirtino, kad pirmenybę teikia Lietuvoje pagamintiems saldumynams.
Nors Lietuvoje šokoladas gaminamas tik nuo XIX amžiaus pabaigos, šįkart būtent lietuvių pagamintas šokoladas ragautojams buvo skanesnis. Pirkėjų simpatijas laimėjo „Karūna”, gavusi vos pora balsų daugiau už „Pergalę”.
Kas yra šokoladas?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Rita Sadūnaitė paaiškino, kad privalomuosius šokolado kokybės reikalavimus nustato Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymas. Šokoladas – tai produktas, pagamintas iš kakavos produktų ir cukraus, turintis ne mažiau kaip 35 proc. kakavos sausųjų medžiagų, iš jų ne mažiau kaip 18 proc. kakavos sviesto ir ne mažiau kaip 14 proc. kakavos sausųjų neriebiųjų medžiagų.
Pieniniame šokolade turi būti ne mažiau kaip 25 proc. kakavos sausųjų medžiagų ir ne mažiau kaip 14 proc. pieno sausųjų medžiagų. Šokolado gamyba – ilgai trunkantis ir sudėtingas procesas, prasidedantis nuo tinkamų kakavos pupelių parinkimo, jų džiovinimo, fermentacijos, skrudinimo, malimo, o viskas baigiama sudėtingomis technologijų subtilybėmis.
Viską lemia kakavos kiekis
Nesvarbu, kokį – juodąjį, baltąjį ar pieninį – šokoladą mėgstate, šio gardumyno kokybė pirmiausia priklauso nuo kakavos sviesto ir kakavos sausųjų medžiagų kiekio. Pasak R.Sadūnaitės, kuo daugiau kakavos sausųjų medžiagų ir kakavos sviesto šokolade, tuo jis tamsesnis, kartesnis ir vertingesnis.
Visi keturi „Skanaus!” projekto metu vertinti šokoladai pagal jų sudėties aprašuose nurodytą kakavos sausųjų medžiagų kiekį priklauso aukštesnės klasės pieninių šokoladų grupei. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikus kakavos sausųjų neriebiųjų medžiagų kiekio tyrimus paaiškėjo, kad šis rodiklis atitiko reikalaujamą pieniniame šokolade normą (nuo 2,5 proc.) visuose keturiuose produktuose.
Daugiausia kakavos neriebiųjų sausųjų medžiagų nustatyta „Karūnoje” (6,23 proc.), antroje vietoje liko „Pergalė” (5,42 proc.), toliau – „Swiss Confisa” (4,33 proc.), o mažiausiai šių medžiagų buvo rasta „Milka” šokolade (4,2 proc.).
Pusę plytelės sudaro cukrus
Anot VMVT vyriausiosios specialistės R.Sadūnaitės, kuo daugiau kakavos sviesto ir kakavos sausųjų medžiagų, tuo mažiau šokolade cukraus. Atitinkamai – ir kalorijų. Pieninio šokolado gerbėjams verta žinoti: pusę jo plytelės sudaro cukrus, tad ne veltui šiuo gardumynu mitybos specialistai rekomenduoja mėgautis retai ir nedideliais kiekiais. Laboratoriniais tyrimais įvertinus cukraus kiekį visuose keturiuose šokoladuose paaiškėjo, jog mažiausiai saldi „Karūna”.
Tiesa, jos gamintojai kažkodėl pamiršo ant pakuotės nurodyti, kad šokolade yra cukraus, – šio žodžio taip ir neradome sudėties apraše. Tačiau „Karūnos” maistingumo lentelėje nurodoma, kad 100 gramų yra 55,5 gramo cukraus. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad tikrasis cukraus jame kiekis – 55,3 proc. Daugiausia cukraus „Milka” šokolade (57,3 proc.). „Pergalėje” – 56,5 proc., o šveicariškame „Swiss Confisa” – 56,7 proc. cukraus.
Tik augaliniai riebalai
Anot R.Sadūnaitės, kita svarbi šokolado sudėtinė dalis – kakavos sviestas, kakavos sausosios ir neriebiosios sausosios medžiagos. Aukštesnės kokybės šokoladu laikomas tas, kuriame yra daugiau šių medžiagų.
Jeigu gamintojas deda mažiau kakavos riebalų, gali naudoti kitokius leidžiamus riebalus, bet tik augalinės kilmės (iš gyvūninės kilmės leidžiami tik pieno riebalai).
Teisės aktais nustatyta, jog pieninio šokolado sudėtyje pieno riebalų turi būti ne mažiau kaip 3,5 proc. ir ne mažiau kaip 14 proc. pieno sausųjų medžiagų.
Pasak R.Sadūnaitės, nuo to, kokie pieno riebalai naudojami, kinta ir šokolado pavadinimas: gali būti lieso pieno, grietinėlės ar grietininis šokoladas. Šokolado, kuriame yra ne tik kakavos sviesto, bet ir kitų augalinių riebalų, ženklinimo etiketėje turi būti aiškus ir gerai įskaitomas papildomas prierašas – „Produktas su kakavos sviestu ir kitais augaliniais riebalais”.
Jis buvo tik „Karūnos” etiketėje. Pasak VMVT atstovės R.Sadūnaitės, įvertinus informaciją ant pakuotės ir laboratorinių tyrimų rezultatus kokybiškiausiu galima vadinti pieninį šokoladą „Pergalė”. Ant jo vienintelio rasta informacija, kad šokolade nėra kitų nei kakavos sviestas augalinių riebalų.
Taip pat nurodyta, kad šiame šokolade yra ne mažiau kaip 30 proc. kakavos sausųjų medžiagų, o pieno sausųjų medžiagų – mažiausiai 18 proc. Būtina atminti, kad jei augalinių riebalų šokolade yra daugiau nei 5 proc., tai – nebe šokoladas, o gaminys, vadinamas saldžiąja plytele. Jis kur kas pigesnis, o atskirti šiuos du gaminius lengva jų paragavus: kakavos sviestas burnoje tirpsta, o augaliniai riebalai – tik veliasi.
Į etiketę – įdėmiu žvilgsniu
■ Alergiški žmonės turi įdėmiai skaityti informaciją, ar šokolade nėra alergenų – pieno, riešutų, sojų ir kt.
■ Taip pat šokolade gali būti naudojami maisto priedai: E491-495 sorbitano junginiai, E476 poliglicerolio poliricinoleatas, E442 amonio fosfatidai ir kiti, kurių naudojimą reglamentuoja teisės aktai.
■ Jei naudojamas genetiškai modifikuotų sojų emulsiklis, apie tai turi būti parašyta šokolado ženklinimo etiketėje.
■ Mitybos specialistai pataria nelaikyti šokolado saulėkaitoje ar šaldytuve, geriausia – kambario temperatūroje.
■ Pasak R.Sadūnaitės, retkarčiais pasimėgauti šokoladu verta dėl unikalių kakavos pupelėse esančių medžiagų (baltymų, polisacharidų, polifenolių) kvapo ir skonio. Juk būtent dėl to šokoladas taip mėgstamas.
Saldainiuose rado net kirmėlių
■ VMVT vien dėl šokolado ir šokoladinių saldainių nepatenkinamos kokybės per 2012 m. nemokama telefono linija gavo 28 vartotojų skundus.
■ Išnagrinėjus juos buvo nustatyta, kad 11 atvejų vartotojų skundai pasitvirtino (dėl pasibaigusio tinkamumo vartoti termino, pelėsio ant paviršiaus, kirmėlių saldainiuose).
