Prancūzijos sostinėje su penkeriais metais vyresniu vyru Gyčiu pirmąkart viešėjusi Indrė įsitikino, kad šis miestas – ir meilės, ir maisto gurmanų rojus.
„Tai buvo pirmoji kelionė, į kurią leidomės tik dviese po sūnaus Tado gimimo prieš dvejus metus. Paryžius mane pakerėjo romantiška dvasia ir skaniu maistu. Negaliu užmiršti desertų ir jūrų gėrybių skonio”, – pasakojo I. Baltrušaitienė.
Jau kitą dieną po kelionės kaunietė suskubo dairytis produktų, iš kurių galėtų paruošti Prancūzijoje ragautus valgius, ir ieškoti jų receptų. Pagaminusi keletą patiekalų Indrė nebuvo patenkinta rezultatu, nors į svečius užsukę bičiuliai vaišes gyrė.
Tada moteris sužinojo apie Kauno „Gralio” restorane veikiančią Kulinarijos akademiją, kuriai vadovauja iš Burgundijos kilęs virėjas P. Olejniczakas, ir iš karto į ją užsirašė.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje gyvenantis virtuvės virtuozas beveik tris dešimtmečius yra dirbęs prabangiuose Liono restoranuose. Maistą jis ruošė Prancūzijos valdžios atstovams, išskirtiniams pobūviams.
I. Baltrušaitienę viliojo prancūzo pažadas pamokyti, kaip gaminti patiekalus iš jūrų gėrybių.
Pasijuosusi prijuostę Indrė su kitais akademijos lankytojais pirmiausia mokėsi ruošti midijas baltojo vyno, sviesto ir grietinėlės padaže, skanintame baltaisiais pipirais ir petražolėmis.
Po to virėjas rodė, kaip gaminti jūrų sraiges. Prie sraigių, išvirtų su petražolėmis ir salierais, prancūzas siūlė pasigaminti aštrų alyvuogių aliejaus, kiaušinio trynio, česnakų ir juodųjų pipirų padažą.
Per pamoką su tikru prancūzišku šampanu buvo patiektos austrės. Tituluota gražuolė turėjo gerokai paplušėti, mat neįgudus atverti austrių geldeles nėra lengva. Vėliau jai sekėsi geriau.
Prie austrių P. Olejniczakas pasiūlė mėgautis ne vien šampanu. Ant grūsto ledo patiektas geldeles kursų dalyviai ragavo su šviežiomis citrinų sultimis, juodaisiais pipirais, sviestu ir iš acto, vyno bei smulkiai supjaustytų raudonųjų svogūnų paruoštu padažu.
Kiekvieną pamoką kursų lankytojai mokosi gaminti desertą. Šįkart virėjas parodė, kaip gaminti iš Solonijos regiono kilusį apverstą obuolių pyragą „Tarte Tatin”.
Šis prancūziškas skanėstas pirmą kartą buvo iškeptas daugiau nei prieš šimtą metų ir yra tapęs prancūzų virtuvės klasika.
„Iškepti šį pyragą reikia kiek daugiau laiko ir pastangų, nei paruošti įprastą desertą iš obuolių. Tačiau jo skonis atpirko kiekvieną virtuvėje praleistą minutę. Tešla ir karamelizuoti obuoliai tiesiog tirpo burnoje”, – tikino Indrė.
Kulinarijos akademijoje įgyta patirtimi ji pirmiausia nustebino savo vyrą.
Iki šiol, be lietuviškos virtuvės, I. Baltrušaitienė geriausiai pažinojo švedišką. Nuo pat vaikystės ji dažnai lankydavosi Stokholme pas tėvų draugus, pas kuriuos išmoko gaminti nacionalinius švedų patiekalus.
Moteris lengvai paruošia šioje šalyje populiarias trintas daržovių sriubas, gardintas tarkuotais krienais ir grietinėle, užkandžius su šviežia ar rūkyta lašiša bei krevetėmis, karštuosius mėsos ir grybų patiekalus.
Jos mėgstamiausi švediški patiekalai – avokado, grietinėlės ir ikrų užkandis bei kiaulienos išpjovos troškinys, kuriam išskirtinio skonio suteikia vaisiai – banano gabalėliai ar ananaso griežinėliai.
