Pirmenybė – piršteliams
Dauguma apklaustų pirkėjų teigė, kad šaldytų krabų skonio lazdelių beveik neperka. Priežastis – jose per mažai natūralių sudedamųjų dalių, užtat nestinga maisto priedų. Žuvų pirštelius žmonės tvirtino perkantys dažniau – dėl aiškesnės šio gaminio sudėties ir dėl to, kad jie paprasčiausiai skanesni. Tiesa, visi šios nedidelės apklausos dalyviai sutartinai tvirtino, jog vietoj šių žuvies produktų mieliau perka ir valgo paprasčiausias žuvis.
Kur sužvejotos žuvys?
Ar lazdelės ir piršteliai skanūs – kiekvieno asmeninis reikalas. Tačiau mėgėjams pravartu žinoti, iš ko jie gaminami. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyr. veterinarijos gydytoja Janina Kondrotienė paaiškino, kad žuvų piršteliai – tai džiūvėsėliuose apvolioti, kepti paruošti gaminiai iš žuvies filė arba iš maltos žuvies. Dažniausiai naudojama menkių mėsa.
Pagal tarptautinį Maisto kodekso standartą, kiekvienas žuvies pirštelis turi sverti nuo 20 iki 50 gramų ir būti ne plonesnis kaip centimetro. Kuo daugiau žuvies, tuo gaminys vertingesnis. Iš trijų skirtingų vertinti pasirinktų rūšių daugiausia žuvies buvo „Nowaco” piršteliuose – 57 proc. Jų gamintojas teigia, jog tai – ne sumalta žuvies mėsa, o džiūvėsėliuose apvolioti menkės gabaliukai. Žuvų piršteliuose „Esva” – 50 proc. menkių, o „Viking” sudėties apraše pažymėta, kad žuvų – 45 proc. Deja, sužinoti, kur jos plaukiojo ir kur buvo sužvejotos, vartotojui nelemta.
Pasak J.Kondrotienės, gamintojai neprivalo nurodyti žvejybos rajono. Tai būtina tik pardavinėjant sūdytas, šviežias, gyvas, šaldytas, rūkytas ar vytintas žuvis.
Žuviai neprilygsta
J.Kondrotienės nuomone, jeigu šildytume be aliejaus, žuvų piršteliai dėl nemažo kiekio žuvies galėtų būti vartojami netgi kaip dietinis maisto produktas. Mat žuvies riebaluose yra daug sveikatai naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Tačiau vartotojai turi atminti, kad žuvų piršteliuose yra ir aliejaus, kuris irgi įskaičiuojamas į bendrą riebalų kiekį. Šįkart visuose projekto „Skanaus!” metu vertintuose skirtingų gamintojų žuvų piršteliuose nustatyta beveik vienodai riebalų – apie 8 g/100 g, o baltymų – apie 10 g/100 g.
Vis dėlto verta įsiklausyti į mitybos specialistų tvirtinimus, kad šie gaminiai maistingumu tikrai neprilygsta žuviai. Mat žuvies juose – apie 50 proc., o likusi dalis – maisto priedai arba kitokie produktai. Be žuvies, į pirštelius dedama prieskonių (pipirų, česnakų, krapų, aitriųjų paprikų ir kitų), krakmolo, aliejaus, kitokių priedų.
Taisyklė paprasta: kuo trumpesnis žuvų pirštelių sudėties aprašymas, tuo produktas sveikesnis ir vertingesnis.
Estiški – ne vaikams
Vengiantys maisto priedų žmonės privalo gerai išstudijuoti žuvų pirštelių sudėties aprašymą.
Šįkart Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje buvo tirta, kiek šiuose gaminiuose yra persivalgymą skatinančio aromato ir skonio stipriklio natrio gliutamato E621. „Nowaco” ir „Viking” gamintojai etiketėse jo nenurodė. Tai patvirtino ir tyrimai: natrio gliutamato nerasta. Estiškuose „Esva” piršteliuose jo kiekis (1,53 g/kg) neviršijo leidžiamos normos (10 g/kg).
Vis dėlto juose šios medžiagos yra, todėl laikantis įstatymo tokiais gaminiais draudžiama maitinti vaikus darželiuose, mokyklose ir globos namuose. Palankiausiai maisto kokybės vertinimo specialistai įvertino „Nowaco” žuvų pirštelius: ir skonio stipriklio nėra, ir žuvies daugiausia.
Kas yra surimis?
Krabų skonio lazdelės priskiriamos gaminių iš surimio kategorijai. VMVT atstovė J.Kondrotienė įspėjo vartotojus atidžiai skaityti užrašus ant pakuočių: lazdelėse krabų mėsos tikrai nebus, jei parašyta, kad jos – krabų skonio. Tokios gaminamos tik iš surimio. Surimis – tai kruopščiai išvalyta žuvų mėsa, iš kurios pašalinti kaulai, riebalai, o ji pati sutrinama ir paverčiama pasta. Trumpai tariant, tai – žuvų baltymų koncentratas, gaminamas daugiausia iš menkių, jūrų lydekų, įvairių atogrąžų žuvų.
Nelygu, kokia žuvis buvo naudojama gaminant surimį, jis gali būti baltos, kreminės, pilkšvos arba rausvos spalvos. Toliau viską lemia technologų išmonė: į gaminį dedama įvairių prieskonių, kvapiųjų, dažomųjų medžiagų. Gaminant krabų lazdeles, be surimio, yra naudojamas vanduo, krakmolas, sojų baltymai, produkto formą išlaikyti padedanti medžiaga (dažniausiai – sorbitolis), natūralūs dažikliai, neretai – aromato ir skonio stiprikliai, prieskoniai, kitokie priedai.
Paprastai naudojamos krabų kvapiosios medžiagos, o ne jų mėsa. Tiesa, kartais surimis sumaišomas su kitais produktais – tikra krabų ar krevečių mėsa. Tuomet apraše būna pažymėta, kad yra krabų mėsos.
Lemia ir išvaizda
Surimio kiekis krabų skonio lazdelėse priklauso tik nuo gamintojų fantazijos.
Pasak J.Kondrotienės, teisės aktai nenumato, kiek jo turi būti. Tačiau aišku viena: kuo daugiau, tuo produktas vertingesnis. „Viči” krabų skonio lazdelių sudėties apraše pažymėta, kad gaminyje yra 27 proc. žuvų mėsos, o „Nowaco” – 25 proc. Abiejuose produktuose vertingų medžiagų buvo gerokai mažiau nei žuvų piršteliuose: „Nowaco” lazdelėse riebalų – 1,8 g/100 g, baltymų – 6,83 g/100g, „Viči” riebalų – 2,1 g/100g, baltymų – 6,94 g/100g.
J.Kondrotienė aiškino, kad nors krabų skonio lazdelės, kaip ir kiti surimio gaminiai, yra neriebios, mažai kaloringos, neturi biologiškai vertingų medžiagų – jos išnyksta technologinio proceso metu. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl dažnai naudojamas įvairiems patiekalams gaminti.
Lazdelės parduodamos šviežios arba užšaldytos. Perkant pastarąsias reikėtų atkreipti dėmesį į išvaizdą – ar neišdžiūvusios, nesusiraukšlėjusios. Tokie požymiai rodo, kad produktas buvo atšildytas ir dar kartą užšaldytas, o tai kenkia jo kokybei.
Skonio stipriklio negaili
Krabų skonio lazdelių sudėties aprašai – ilgesni negu žuvų pirštelių – jose naudojama daugiau maisto priedų. Tiesa, skonio ir aromato stipriklio E621 lietuviškame „Viči” gaminyje nenustatyta. Užtat kiniškose „Nowaco” lazdelėse jo apstu – 7,56 g/kg. Todėl vaikams mokyklose ar darželiuose jas siūlyti draudžiama, o tėvai irgi galėtų susimąstyti.
