Dėmesys sveikai mitybai
Įvertinus naujus reikalavimus matyti, kad bus dar labiau pagerinta darželinukų ir mokinių aptarnavimo ir jiems siūlomo maisto kokybė, ugdomi jų sveikos mitybos įpročiai.
Pavyzdžiui, buvo išplėstas vadinamasis juodasis produktų, kuriuos siūlyti vaikams ir jaunuoliams švietimo ir ugdymo įstaigų valgyklose draudžiama, sąrašas. Jau anksčiau jame buvo tokie moksleivius viliojantys, bet jų organizmui nenaudingi gaminiai kaip bulvių, kukurūzų ir kitokie traškučiai, saldainiai, kramtomoji guma su maisto priedais, gazuoti ir energiniai gėrimai ir pan.
Pagal naująją tvarką šį sąrašą papildė produktai, kurių sudėtyje yra kavamedžių pupelių kavos ar jų ekstrakto, taip pat kavos pakaitalų (tokių kaip gilių ar grūdų gėrimai), ir kisielius. Taip pat saldūs konditerijos gaminiai ne tik su šokoladu ar kremu, bet ir glaistu.
Maitinimo organizatoriai negalės vaikų mitybai rinktis tokių mėsos subproduktų kaip inkstai, smegenys ar plaučiai. Darželiuose bus draudžiama vaikams gaminti maistą iš rūkytų mėsos gaminių. Mokyklose rūkyti mėsos gaminiai, kaip ir anksčiau, leidžiami tik kartą per savaitę.
Daug dėmesio skiriama ir ribojant druskos vartojimą. Valgyklose bus uždrausti visi sūrūs konditerijos produktai, kuriuose natrio kiekis viršija nustatytą 0,4 g/100 g kiekį. Anksčiau buvo reikalaujama pašalinti druską nuo moksleivių pietų stalo, o nuo šiol valgyklose turėtų išnykti tokie maisto pagardai kaip garstyčios ir pipirai.
Tiesa, A.Norkuvienė akcentavo, jog bendrovė „Kretingos maistas” tokią praktiką mokyklose taikė ir iki šiol: „Manau, kad moksleivių maitinimu besirūpinančios įmonės ar organizacijos pareiga ne tik laukti, kol atsakingos institucijos sugriežtins maitinimo tvarką, bet ir stengtis, kad vaikai įprastų maitintis kuo sveikiau, riboti vaikų organizmui nenaudingų priedų vartojimą.”
Įdomu tai, kad moksleiviai ar globos namų auklėtiniai galės patys užsiauginti sau maisto, mat naujajame jų maitinimo apraše nurodoma, jog mokykla ar socialinės globos įstaiga galės užsiauginti vaisių, uogų, daržovių, tarp jų ir bulvių.
„Tokie sprendimai ne tik leidžia ugdymo ar globos įstaigai pačiai apsirūpinti produktais, bet ir vaikus įtraukti į pažintinę veiklą, kuri skatintų juos domėtis ekologiškais produktais ir susimąstyti, kaip maistas atkeliauja ant jų pietų stalo”, – teigė įmonės „Kretingos maistas” vykdančioji direktorė.
Keitėsi ir tvarka valgyklose
Nuo šiol keisis ir reikalaujama pietų patiekalo sudėtis. Kaip ir anksčiau, karštąjį patiekalą turi sudaryti baltymų ir angliavandenių turintys produktai bei daržovės ar jų salotos. Tačiau nuo šiol nebūtina prie pietų patiekalo patiekti duonos ir gėrimo.
Kiekviena mokyklos valgykla, kaip ir iki šiol, privalės bet kuriuo metu visiems, net ir nepietaujantiems vaikams, sudaryti galimybę nemokamai atsigerti geriamojo vandens. Įdomu tai, kad nuo šiol mokyklos galės pačios rinktis, kokiu metu gauti karštus pietus.
Anksčiau buvo reikalaujama, kad pietūs būtų organizuojami ilgosios pertraukos, kuri trunka nuo 20 iki 30 minučių, metu, nuo šiol laikas patiekti šiltą maistą nėra nurodomas. Reikėtų pabrėžti, kad sutrumpėjo mokyklinių valgiaraščių sudarymo trukmė. Nuo šiol jie bus sudaromi tik 15 dienų laikotarpiui.
Anksčiau buvo reikalaujama patiekalų asortimento 20-iai dienų. Per šį laikotarpį tas pats karštasis patiekalas gali būti tiekiamas vaikams tik kartą per savaitę. Anksčiau buvo reikalaujama, kad patiekalai nesikartotų net dvi savaites.
Tapo paprastesnė valgiaraščio keitimo tvarka. Darant nereikšmingus pakeitimus, kai keičiamas tos pačios kategorijos produktas, pavyzdžiui, garnyras, daržovės, karštasis mėsos ar žuvies patiekalas ir pan., valgiaraščio nereikės derinti su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga.
Daugiau informacijos
Šiuo metu mokyklų valgyklose jau turi kabėti sveiką mitybą skatinantys plakatai, kuriuose nurodytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos telefono numeris. Nuo rudens turės būti nurodytas ir teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos telefono numeris.
Į šias organizacijas tiek mokytojai, tiek tėvai, tiek patys mokiniai gali kreiptis dėl valgyklų maisto saugos, sudėties, taip pat maitinimo organizavimo ir valgiaraščių klausimais.
Rekomenduoja ekologiją
A.Norkuvienė pripažįsta, kad vieni reikalavimai, įvardyti naujajame apraše, yra privalomi, o kiti – tiktai rekomenduotini. Todėl kaip iš tikrųjų bus tiekiamas maitinimas, labai priklauso ir nuo paties organizatoriaus pastangų ir noro.
Pavyzdžiui, apraše nurodoma, jog vienas karštųjų patiekalų mokyklose turi būti tausojantis virškinimo sistemą. Vadinasi, pagamintas verdant vandenyje ar garuose arba troškintas. Kita vertus, pabrėžiama, kad toks reikalavimas netaikomas bendrojo ugdymo mokykloms, į kurias maistas pristatomas termosuose.
Beje, dar 2010 m. patvirtintame mokinių maitinimo organizavimo apraše nurodoma, kad maisto produktus mokykloms rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų.
Šios nuostatos galioja ir naujajame apraše, tačiau ši rekomendacija dar tik skinasi kelią į šalies mokyklas: „Atsižvelgdami į šią rekomendaciją, kol kas pirmieji ir vieninteliai šalyje jau šiemet moksleiviams pasiūlėme maistą iš ekologiškų produktų. Kol kas toks maitinimas bus tik vienoje Ukmergės rajono mokykloje, tačiau ketiname šią tokio maitinimo iniciatyvą tęsti ir kitose ugdymo įstaigose bei miestuose.“
