Šįkart lrytas.lt projektas „Skanaus!” vertinti atrinko keturis perkamiausius produktus. Du pakeliai karštu vandeniu užpilamų makaronų su pagardais: vištienos skonio makaronai „Mivina” iš „Nestle Baltic” ir ukrainietiški „Rollton” vermišeliai su naminiu sultiniu bei vištiena, pagaminti „Mareven Food Ukraina”.
Taip pat buvo vertinamos greitai paruošiamos sriubos: „Unilever Polska” gaminys – „Knorr” sūrio sriuba bei tiršta vištienos sriuba su skrebučiais „Gallina Blanca”, pagaminta šios įmonės Rusijos filiale. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose specialistai įvertino šių produktų sudėtį. Kas sukuria jų skonį, kiek gaminiuose druskos ir kiek aromato bei skonio stipriklių?
Labiausiai mėgsta jaunimas
Projekto „Skanaus!” atliktos vartotojų apklausos metu paaiškėjo, kad yra pirkėjų (daugiausia – vyresnio amžiaus žmonių arba vaikus auginančių šeimų), kurie tokių sriubų išvis nevalgo dėl jų specifinio skonio, kvapo ar gamybos būdo. Nemažai apklausos dalyvių teigė anksčiau jas pirkdavę dažnai, tačiau pastaruoju metu vengiantys dėl tokiuose gaminiuose esančių maisto priedų gausos. O jaunimas neslėpė susižavėjimo greitai paruošiamomis sriubomis ir vardijo skaniausias – vištienos, kiaulienos, grybų skonio. Jaunuoliai paslaugiai išaiškino, kad pigesni šios kategorijos produktai yra ne tokie sotūs kaip brangesni, ir tvirtino dažnai valgantys tokius gaminius dėl to, jog skanu, nepaisydami juose esančių glutamatų.
Negali atstoti naminės
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Aurelijos Načienės, nors vadinamųjų greitųjų sriubų skonis – kiekvieno asmeninis reikalas, geriau būtų nepriprasti prie tokio maisto. Mitybos specialistai tvirtina: jokia greitai paruošiama sriuba niekada neprilygs ką tik namie išvirtai nei skoniu, nei aromatu, nei mitybos verte. Kaip ir kitas greitasis maistas, tokios sriubos tinkamos vartoti tik tuomet, kai nėra galimybių nieko iš šviežių produktų išsivirti pačiam. Nerekomenduojama greitai paruošiamų sriubų valgyti kasdien ar juolab keletą kartų per dieną.
Be to, tokiose sriubose yra nemažai maisto priedų bei druskos, tad jų negalima vartoti ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose.
Maisto priedų šaltinis
Greitai paruošiamų sriubų gamyba nėra reglamentuojama jokių teisės aktų, jos neskirstomos nei pagal kokybę, nei pagal rūšis ar klases. Tačiau pagal gamybos būdą jos skirstomos į sausas (dehidratuotas), tirpias, konservuotas, šaldytas ir jau paruoštas vartoti.
Visos jos yra sudarytos iš keturių sudėtinių dalių. Kietoji dalis – sūris, grybai, ryžiai, daržovės, mėsa, makaronai, pupelės, žirniai, lęšiai. Visi jie būna supjaustyti gabaliukais, miltelių ar granulių pavidalo, džiovinti, dehidratuoti, liofilizuoti.
Greitsriubės tirštumą lemia įvairūs tirštikliai: pakeistų savybių krakmolas, miltai, druska, cukrus, laktozė, lipnumą reguliuojančios medžiagos, emulsikliai, baltymų ar riebalų hidrolizatai, augalinis aliejus. Birus užpildas padeda gaminiams išlaikyti įprastą granulių ar dalelių formą, sugeria drėgmę. Sudėtyje esantis maltodekstrinas – iš krakmolo gautas tirpus angliavandenių kompleksas – suteikia klampumo, suriša vandenį, didina tūrį.
Kvapiosios medžiagos – tai įvairios žolelės, prieskoniai, aromato ir skonio stiprikliai (mononatrio glutamatas E621, inozinatas E631, guanilatas E627, mielių ekstraktas ir kt.). Greitosiose sriubose gali būti visų maisto priedų, kuriuos leidžia naudoti ES teisės aktai. Juos būtina nurodyti etiketėje. Šie maisto priedai ne tik sukuria neva ypatingą skonį, bet ir padeda sausoms sriuboms ilgai negesti.
Tinkamumo vartoti terminas yra ilgas, dažniausiai – 1–2 metai. Druskos – per akis VMVT Maisto skyriaus atstovė A.Načienė įspėjo: tokiuose gaminiuose dažniausiai būna itin daug druskos. Tai patvirtino ir laboratorijos tyrimai. Įvertinus visų keturių gaminių sudėtį paaiškėjo, kad tirpiose sriubose druskos mažiau nei greitai paruošiamuose makaronuose. Vienoje 60 gramų porcijoje „Rollton” vermišelių yra 2,79 gramo druskos. Tai – daugiau negu pusė šaukštelio, arba daugiau nei pusė rekomenduojamos suaugusiam žmogui paros normos.
Suvalgę pakelį „Mivina” makaronų irgi suvartojate pusę šaukštelio druskos – 2,44 gramo. Greitai paruošiamų tirštų sriubų pakuotės mažesnės, gal todėl jos ne tokios sūrios. 19 gramų svorio „Knorr” pakelyje yra trečdalis paros druskos normos – 1,66 gramo. Mažiausiai druskos „Gallina Blanca” sriuboje: 17 gramų porcijoje – 1,48 gramo druskos. Beje, tai mažiau, nei etiketėje nurodė gamintojas. Visų keturių gaminių sudėties apraše įrašyta po 2–3 skirtingų pavadinimų aromato ir skonio stipriklius. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose buvo skaičiuojama, kiek vienoje porcijoje yra vadinamosios kininės druskelės – mononatrio glutamato, žymimo E621.
Anot medikų, ši medžiaga skatina persivalgyti. Daugiausia jos nustatyta „Gallina Blanca” – 0,72 gramo, šiek tiek mažiau „Knorr” – 0,54 gramo. Užpilamų makaronų porcijos didesnės, tačiau natrio glutamato juose mažiau: porcijoje „Mivina” makaronų – 0,39 gramo, „Rollton” vermišelių – 0,3 gramo. Bet šio aromato ir skonio stipriklio kiekis nė viename iš tirtų produktų neviršijo leidžiamų normų.
Krakmolo nepagailėta
Greitųjų sriubų mėgėjai turi žinoti, kad tokių gaminių pagrindas – krakmolas, nors jo kiekio gamintojai užrašyti neprivalo. „Knorr” sūrio sriuboje krakmolas yra viena pagrindinių sudėtinių dalių, o sūrio čia – vos 14,5 proc. „Gallina Blanca” vištienos sriuboje krakmolo daugiau nei vištienos, kurios tėra 0,5 proc.
A.Načienė priminė, kad sausos sriubos nuo šviežiai pagamintų skiriasi dar ir tuo, jog jose nėra biologiškai vertingų vitaminų, fermentų. 100 gramų paruoštų sausų sriubų vidutinė energinė vertė yra 400–450 kilokalorijų – maždaug 23 proc. rekomenduojamos paros normos, todėl šios sriubos priskirtinos prie kaloringų produktų.
